TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Arkties "gelbėtojų" lyga

2011 05 16 0:00
Visi nori pasidalyti Arktį, tik niekam nerūpi jos tikrieji gyventojai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Grenlandijoje susirinkusi Arkties šalių taryba deklaravo susirūpinimą aplinkosaugos padėtimi ir demonstravo menamą vienybę siekiant apsaugoti Arktį nuo ekologinių katastrofų. Iš tikrųjų šalys tik karštligiškai lenktyniauja dėl gamtinių išteklių.

Kilnūs tikslai

Arkties tarybai priklauso 8 valstybės: Kanada, Danija (taip pat atstovaujanti Grenlandijai ir Farerų Saloms), Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir JAV. Jos darbe dalyvauja ir Arkties tautų atstovai. Arkties taryba, įsteigta 1996 metais, deklaravo, kad svarbiausi jos uždaviniai - regiono valstybių bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir kontroliuojama gamtinių išteklių gavyba.

Deklaruojami tikslai kilnūs: ne pirmus metus stebimas Arkties ledynų mažėjimas; pasak kai kurių mokslininkų, jau po kelerių metų jie gali visiškai išnykti. Tačiau aplinkosauga aktyviai besirūpinanti Arkties taryba nuo pat 1996 metų nesugebėjo priimti nė vieno realaus sprendimo. Pastarasis susitikimas Grenlandijoje taip pat baigėsi tik tuo, kad šalys "sutarė susitarti" koordinuoti gelbėjimo veiksmus. Didieji gelbėtojai kažin kodėl kategoriškai atsisako priimti į tarybą naujų narių. Tai galima paaiškinti.

Yra ką "gelbėti"

Viešajai erdvei skirtus sapaliojimus, kaip Arkties tarybos šalims rūpi tausoti Arkties švarą, galima praleisti pro ausis. Labiausiai visoms 8 valstybėms rūpi tai, kad regione (kukliais skaičiavimais) slypi maždaug penktadalis neatrastų pasaulinių naftos ir dujų atsargų. Vien naftos ten turėtų būti bent 90 mlrd. barelių. Pastaruoju metu girdėti kalbų, kad regione slypi ir nenustatyto dydžio vertingų metalų bei brangiųjų akmenų klodai.

O kur dar naujos žvejybos teritorijos ir nauji laivybos keliai. Pavyzdžiui, Rusija tikisi, kad ištirpus ledynams naujas laivybos kelias leistų trečdaliu pagreitinti susisiekimą tarp Šiaurės Europos ir Tolimųjų Rytų.

Koks kvailys ignoruotų tokius turtus? Suprantama, pirmi į regioną suskubo privataus kapitalo atstovai. Jie gerokai aplenkė lėtus politikus. Naftos kompanijos jau kibo į darbą Grenlandijos pakrantėse ir ėmėsi aktyviai stiprinti draugystę su Rusija, kad joms būtų leista įkelti koją į bekraštes Rusijos arktinės pakrantės platybes. Naftos milžinai taip pat lenktyniauja dėl leidimų atlikti žvalgybą prie Aliaskos krantų.

Tik štai - bėda. Aktyviausiai veikia energetikos kompanijos iš "neteisingų", Arkties tarybai nepriklausančių šalių. Didžiajam Arkties aštuntukui reikia paskubėti.

Kaip pjaustomas pyragas

Dangstydamasi kalbomis apie aplinkosaugą Arkties taryba nusprendė pasidalyti regioną į 8 dalis. Jose kiekviena valstybė koordinuotų gelbėtojų veiksmus savame sektoriuje. Neįtikima, bet šalys visiškai nesikrato tokios atsakomybės, priešingai, kaip tik bando atsirėžti kuo didesnę "gelbėjimo zoną". Matyt, pirmosios gelbėtojos šiuose sektoriuose bus nacionalinės energetikos kompanijos.

Tiesą sakant, Arkties tarybos šalys taip veržiasi gelbėti aplinką, kad linkusios keisti net politinį regiono žemėlapį. Jei tikėtume "WikiLeaks", JAV diplomatinis korpusas rimtai svarsto galimybę skatinti Grenlandijos nepriklausomybę nuo Danijos, nes tai sukurtų "unikalias galimybes" JAV naftos ir dujų kompanijoms. Jos užimtų kitų gelbėtojų - danų - vietą.

Kanada aiškiai rodo ryžtą, jei prireiks, ginklu ginti jai neva priklausančius laivybos kelius. Dėl jų šalis pasirengusi aukoti net gerus santykius su JAV. O rusų kariškiai patyliukais kalba, kad karinė intervencija gali tapti svarbiu įrankiu visoms Arkties dalybose dalyvaujančioms valstybėms.

Aplinkosaugos aktyvistai

Arkties aštuntuko šalys jau aiškiai pralaimi lenktynes privačioms kompanijoms. Išimtis gali būti nebent Rusija, kurioje energetikos verslas neatskiriamas nuo politikos.

Tiesa, veiksmingos gelbėjimo darbų infrastruktūros regione neturi nė viena minimų valstybių. Turbūt dėl to į derybas priimti vietinių tautelių atstovai. Jie bent jau turi savo kajakus.

Kai kalbama apie naftą, dujas, aliuminį ir rubinus, mažai kam rūpi, kad galutinai ištirpus ledynams po vandeniu gali atsidurti visas Bangladešas. Iš tiesų, kam rūpi Bangladešas... Na, dar gali būti užtvindyta pusė Floridos, Londonas ir daugybė kitų nereikšmingų teritorijų (gal net mūsų Klaipėda - taptume įžymūs). Svarbu, kad į Arktį bus galima pritraukti daugiau turistų, pagreitinti jūrinį susisiekimą ir pasiekti daug kitų svarbių laimėjimų.

Ironiška, bet Arkties ledynų nykimu patenkinti net vietos gyventojai. Inuitai džiaugiasi didėjančiomis elnių ganyklomis, ilgesniu žvejybos ir medžioklės sezonu. Ne paskutinėje vietoje ir turizmas. O žemės ūkio srityje prieinama tapo net tokia naujovė kaip daržovių auginimas Grenlandijoje. Gyvenk ir džiaukis. Patenkintų tiek daug, kad gal tikrai geriau numoti ranka į visus, bijančius paskęsti. Svarbiausia - gal benzinas bus pigesnis. Tik, atrodo, didysis Arkties gelbėtojų aštuntukas neketina dalytis laimėjimais su likusiu pasauliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"