TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Arktika be ledo, Grenlandija - vėl žalia

2012 08 01 9:22
Nutirpęs ledas Grenlandijoje išryškino olas ir kanjonus. /AFP/Scanpix ir Reuters nuotraukos

Arktyje ir Grenlandijoje drastiškai tirpsta ledynai. Zujantys žvejybiniai traleriai ir turistiniai laivai, ką jau kalbėti apie naftos koncernų gręžinius naftai šiaurėje išgauti, neatpažįstamai keičia Arktį. 

Arkties regione rastos naftos ir dujų atsargos sudaro ketvirtadalį pasaulio rezervo. Jau artimiausiu metu JAV kompanija "Shell" gali gauti Jungtinių Valstijų valdžios leidimą pradėti eksploatuoti gamtos išteklius Čiukčių jūroje, į šiaurę nuo Beringo sąsiaurio. Šis naftos gigantas jau investavo 4 mlrd. dolerių į bandomuosius gręžinius ir tikisi įspūdingo pelno ateityje.

Tuo tarpu pasaulis dar nepamiršo, kokią gamtos katastrofą sukėlė naftos platformos avarija Meksikos įlankoje 2010-ųjų gegužę ir kokių milžiniškų pastangų reikėjo jos padariniams likviduoti, o ką jau kalbėti apie tam išleistus milijardus dolerių. Gamtosaugininkai skelbia, kad jei kas nors panašaus įvyktų Čiukčių jūroje, padariniai būtų dar baisesni, nes gamtai būtų padaryta dar didesnė žala ir avarijos pasekmės būtų dar ilgiau jaučiamos. Nors apie tai vis garsiau kalba aplinkos organizacija "Greenpeace", kompanija "Shell" atkerta, jog atliekami darbai yra saugūs, ir kompanija turi visas priemones staiga įvykusiai avarijai likviduoti - barkus, sraigtasparnius, siurblius. Tačiau gręžti gręžinius Šiaurėje svajodami apie milijardinius planus planuoja ir kiti koncernai - "Statoil", "Chevron", "ExxonMobil" ir "Rosneft".

Gamtosaugininkų draugijos "Lloyds" duomenimis, pramoninio naftos išgavimo planai daug žadantys, todėl Arkčiai kyla didžiulis pavojus, nes negalima atmesti to, kad klimato kaita gali destabilizuoti gręžinių pagrindą, dėl to gali kilti sprogimas. "Lloyds" taip pat pažymėjo, kad kol kas Šiaurėje nepakanka ledlaužių bei mobilių gręžimo platformų, jei staiga kilus nelaimei prireiktų išgręžti avarinį šulinį.

Tirpstantis ledas leidžia rengti turistines keliones prie Niufaundlando salos.

Arktis vasarą be ledo

Šios pasaulio dalies natūralią aplinką naikina ne tik rasti turtingi naftos klodai. Ledo danga šiaurėje tirpsta daug sparčiau nei prognozuota. Nuo 1951 metų vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,7 laipsnio Celsijaus, o Grenlandijoje tapo šilčiau net 1,5 laipsnio. Kembridžo universiteto profesorius Peteris Wadgamsas sako, kad jau po kelerių metų vasaros mėnesiais ledo dangos Arktyje gali visiškai nebelikti, o tas dar labiau pagreitintų globalinį atšilimą, be to, Žemėje imtų trūkti ledo, atspindinčio saulės spindulius. Dėl to dar labiau pakiltų temperatūra jūros dugne, tas išlaisvintų ten esantį metaną - stiprias šiltinančias dujas, kurios patektų į atmosferą. Kitas globalinio atšilimo efektas - vandens lygio ties Grenlandija pakilimas.

Grenlandija vėl bus žalia

Šiuo metu Grenlandijoje jau yra aptirpę 97 proc. ją dengiančio ledo. Tai pastebėta pirmą kartą per pastaruosius 30 metų stebint šią salą per palydovus. Paprastai Grenlandijoje maksimaliai aptirpdavo tik 55 proc. salą dengiančių ledynų, todėl juokaujama, kad jei prasidėjęs procesas spartės, ši sala pateisins savo pavadinimą - ateityje vėl taps žalia.

Ledas Grenlandijoje jau tirpsta visur - tiek jūros pakrantėje, tiek salos viduryje, kur dar neseniai jo storis siekė net 3 kilometrus. Šiuo metu ledas tirpsta ir 3200 metrų virš jūros lygio esančioje poliarinėje stotyje "Summit". Toks smarkus ledynų tirpimas buvo užfiksuotas tik 1889 metais, nes paprastai vasarą Grenlandijoje ledas visuomet išlikdavo didesniame nei 200 metrų virš jūros lygio aukštyje net į salą atkeliavus šiltoms oro masėms.

Kiekvieną vasarą aptirpsta pusė Grenlandiją dengiančio ledo, tačiau šiais metais tirpimo mastas tiesiog šokiravo mokslininkus, nes jie to dar nebuvo regėję. "Tyrėjai kol kas dar neišsiaiškino, ar tai labai retas, tačiau natūralus reiškinys, ar tai klimato kaitos pasekmė, kurią lėmė žmogaus veikla", - sakė NASA padalinio, analizuojančio Grenlandijos palydovines nuotraukas, vadovas Waleedas Abdalati.

"Tokie reiškiniai pasitaiko maždaug kartą per 150 metų. Todėl tarsi atėjo laikas padidėjusiam ledo tirpimui. Tačiau jei tai pasikartos ir artimiausiais metais, dėl to reikės labai smarkiai susirūpinti", - sakė ledo tyrinėtoja Lora Koening.

Informacija apie Grenlandijos ledynų tirpimą pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai NASA padarytos nuotraukos parodė nuo Grenlandijos ledkalnio atskilusį du kartus didesnį nei Manhatanas ledo kalną. Mokslininkai pažymėjo, kad šiuo metu dalis Grenlandiją dengiančios ledo dangos jau vėl užšalo, nes šilto oro masės pasitraukė iš šios Žemės rutulio dalies.

Arktis be žuvų

"Po kelerių metų Arktyje gali nebelikti ir telkinių, kuriuose gausu žuvų. Žvejų flotilės jau skersai ir išilgai išraižė visą Šiaurės Atlantą gaudydamos menkes bei kitas žuvis ir šiuo metu savo žvilgsnius jau kreipia į Arktį", - sakė profesorius Callumas Robertsas iš Niujorko. Kol kas nuo plėšikiškos žuvų telkinių eksploatacijos yra apsaugota tik šalia Beringo sąsiaurio esanti teritorija, nes JAV vyriausybė jai paskelbė embargą.

Dar viena vykstančių permainų išraiška - dviejų jūrų kelių atsivėrimas. Vienas eina per šiaurės vakarus palei Kanados krantus, kitas - per Šiaurės Sibirą. 2011 metais pastarąjį jau išbandė 34 laivai, plaukiantys iš Rytų Azijos į Vakarų Europą, nes plaukiant šiuo maršrutu kelias sutrumpėja vienu trečdaliu negu plaukiant per Sueco kanalą. Nuo 2008 metų Kanados bendrovė "Adventure Canada" ėmė rengti keliones atradėjo Johno Franklino maršrutu palei Kanados šiaurėje esančias salas.

Norinčiųjų netrūksta, nors tokia jūrinė iškyla tarp Grenlandijos ir Kopermino Kanadoje vienam žmogui kainuoja nuo 7 iki 17 tūkst. dolerių.

BBC News, "The Observer", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"