TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Armėnija atsiduoda Rusijos globai

2013 09 16 6:00
Armėnijos prezidentas S.Sargsianas (kairėje) ir Rusijos vadovas V.Putinas (dešinėje) abiejų valstybių draugystę susaistė tvirtais ekonominiais ryšiais. Reuters/Scanpix nuotrauka

Neseniai Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas paskelbė, kad šalis prisideda prie Rusijos sukurtos Muitų sąjungos. Armėnija, jau ir taip buvusi karinė bei politinė Rusijos satelitė, pradeda derybas, kad susisaistytų su savo globėja tvirtais ekonominiais ryšiais.

Rusija galiausiai įtikino, o kai kurių ekspertų manymu – privertė, Jerevaną stoti į Muitų sąjungą. Jos narės šiandien yra pati Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Maskva iškart pasiekė du tikslus: dar labiau (jei tai apskritai įmanoma) integravo Armėniją į savo įtakos zoną ir pastatė Pietų Kaukaze tam tikrą ekonominį tiltą tarp Rusijos ir Irano. Pastarasis laimėjimas - svarbus veiksnys kuriant ekonominį koridorių nuo Rusijos iki Persų įlankos. Ką iš šios narystės laimės Armėnija, pagrįstai paaiškinti nesugebėjo net jos vadovybė.

Globotiniai ir globėja

Armėnai – vieni seniausių ir ištikimiausių Rusijos sąjungininkų. Juos Maskva ėmėsi globoti dar XIX amžiuje. Į dabartinę Armėnijos Respublikos teritoriją didžiąją dalį armėnų atkeldino Rusijos imperija, siekusi turėti Pietų Kaukaze jai lojalią gyventojų grupę. Pamažu daugelio armėnų sąmonėje Rusija su savo karine galia įgijo vienintelės draugės ir globėjos įvaizdį. Armėnai atsidėkojo Maskvai ištikimybe, o Rusija maloningai leido jiems puoselėti didį šios tautos mitą apie „Didžiosios Armėnijos“ valstybę, kuri kada nors atsikurs (nors niekada neegzistavo) ir apims didžiules teritorijas. Tereikia jas „atsikovoti“ iš turkų, azerbaidžaniečių, gruzinų, adžarų ir kitų tautų.

Globėjos ir globotinių santykiai nepasikeitė ir moderniaisiais laikais. Pačioje nepriklausomybės aušroje agresija prieš Azerbaidžaną taip pat buvo „dengiama“ tuo metu dar sovietų armijos. Šiandien Armėnijoje jau tvirtai įsikūrusios Rusijos ginkluotosios pajėgos, pasirengusios garantuoti silpnos valstybės „suverenitetą“ daugiau kaip 40 metų (pagal tarpvalstybinę sutartį).

Pritarė net nepritariantys

Kaip žinoma, nieko nemokamo nebūna. Ir Jerevanui tenka vykdyti Maskvos valią už jos globą. Bet S.Sargsiano pareiškimas apie stojimą į Muitų sąjungą daug ką nustebino. Iki šiol Armėnijos prezidentas vengė tiesiai kalbėti šia tema ir net rodė tam tikrus ženklus, kad norėtų glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga. Tačiau staiga pasirinko Muitų sąjungą.

Net armėnų politikai nesugebėjo dorai paaiškinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Armėnijos žiniasklaida tiesiog saujomis ėmė žerti oratorystės perlus. Pavyzdžiui, norėdama įtikinti visuomenę, jog prezidento žingsnis buvo teisingas, vienos iš valdančiosios koalicijos partnerių partijos „Orinats Yerkir“ veikėja Heghine Bišarian pareiškė, kad „net tie, kurie formaliai nepritarė tokiam sprendimui, širdies gilumoje buvo už jį“. Štai koks racionalus paaiškinimas.

Panašiai portale tert.am teigė ir visuomenės veikėjas, literatūros kritikas Artiomas Harutiunianas. Jis rašė, kad Armėnija neturi kitos alternatyvos, nes „yra apsupta priešų ir turi galvoti apie nacijos išlikimą“, taip pat citavo armėnų rašytojo Chačiaturo Aboviano žodžius: „Tebūnie palaiminta akimirka, kai rusai įkėlė koją į armėnų žemę.“ Reikia manyti, įspūdis susidaro gana aiškus.

Būta šantažo?

Tiesa, atsirado ir S.Sargsiano sprendimo kritikų. Tokių ne tiek daug, kiek šalininkų, ir jie necituoja literatūros klasikų, užtat kalba daug racionalesne kalba. Vienas jų – buvęs Armėnijos nacionalinio saugumo ministras, Politikos ir teisės tyrimų centro vadovas Davidas Šachnazarianas - pareiškė netikintis, jog prezidentas S.Sargsianas laisva valia priėmė sprendimą stoti į Muitų sąjungą.

Pasak eksperto, Rusija galėjo šantažuoti Jerevaną, pavyzdžiui, kad nebegarantuos karinės apsaugos ir net paskatins Azerbaidžaną jėga atsiimti armėnų okupuotas teritorijas. Teoriškai, jei Rusijos armija nesikištų, azerbaidžaniečiams toks scenarijus būtų nesunkiai įgyvendinimas. Tačiau jis labai menkai tikėtinas, nes tokiu atveju Baku nubrauktų du dešimtmečius sunkaus darbo taikiai sprendžiant okupuotų teritorijų klausimą.

D.Šachnazarianas paminėjo ir kitą galimo šantažo priemonę, kurią Kremlius itin mėgsta taikyti kaimynams, – dujų kainas. Ekonomiškai skurdi Armėnija neseniai labai skausmingai išgyveno net nedidelį dujų pabrangimą, todėl šalies valdžia gali įsivaizduoti, kokius neramumus sukeltų staigesnis kainų šuolis.

Galiausiai, S.Sargsianui paskelbus pareiškimą apie stojimą, pasklido informacija, kad „Gazprom“ nebrangins Armėnijai dujų, priešingai - net trečdaliu sumažins jų kainą. Tai daug ką paaiškina.

Globos kaina

Armėnija ir vėl sumokėjo Rusijai už šios globą. Maskva gaus tiltą į Iraną ir vienu kirčiu labai ilgam eliminuos bet kokią Armėnijos suartėjimo su ES galimybę. Tuo metu Jerevanas ekonominėje srityje gaus pigesnių dujų ir greičiausiai – naują masinės emigracijos bangą (Armėnija jau anksčiau patyrė vieną masiškiausių emigracijos fenomenų buvusios SSRS erdvėje), o mainais dar tvirčiau politiškai susisaistys su savo didžiąja globėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"