TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Armėnija taikysis su Turkija

2009 04 24 0:00
Šis geležinkelis, jungiantis Amėniją ir Turkiją, veda į niekur, nes 1993 metais siena tarp dviejų valstybių buvo uždaryta.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nesutariančios ir nepalaikančios diplomatinių santykių gretimos valstybės Turkija ir Armėnija pradėjo susitaikymo derybas ir sutarė, kaip normalizuos dvišalius santykius.

Ši žinia paskelbta likus vos dviem dienoms iki balandžio 24-osios, kai Armėnija mini Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų žudynių metines. Už uždarų durų vykusiose derybose, kurioms tarpininkavo Šveicarija, buvo "pasiekta konkreti pažanga ir abipusis supratimas". "Šalys... sutarė dėl išsamaus plano, kaip normalizuoti dvišalius santykius, kad būtų patenkintos abi pusės. Šioje situacijoje buvo apibrėžtos kelio gairės", - paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad iki šiol pasiekta pažanga "sudaro sąlygas pozityviai tebevykstančio proceso perspektyvai".

Suartino futbolas.

Dviejų kaimynių santykius temdo kruvina praeitis, todėl jų atstovai susėda prie derybų stalo labai retai. Tačiau prasidėjusios derybos įgijo pagreitį rugsėjį, kai Turkijos prezidentas Abdullah Gulas su istoriniu vizitu atvyko į Jerevaną stebėti futbolo rungtynių. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio turkų lyderio vizitas.

Opiausias vykstančių derybų klausimas yra įnirtingas šalių ginčas dėl to, ar Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykdytos masinės armėnų žudynės buvo genocidas. Būtent dėl to, jog Jerevanas ėmėsi aktyvios tarptautinės kampanijos, kad masinės armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu, Turkija atsisako užmegzti diplomatinius santykius su savo kaimyne.

Jerevanas teigia, kad 1915-1917 metais žlungant Osmanų imperijai, Turkijos Respublikos pirmtakei, buvo išžudyta 1,5 mln. armėnų. Tačiau Ankara griežtai atmeta genocidą ir aiškina, kad armėnų žuvo tik nuo 300 tūkst. iki 500 tūkstančių. Be to, per pilietinius neramumus, kurie kilo, kai armėnai rytinėje Anatolijoje paėmė į rankas ginklą ir prisijungė prie įsiveržusios rusų armijos. Ne ką mažiau žuvo ir turkų.

Santykius temdo ir Kalnų Karabachas

1993-iaisiais Turkija, demonstruodama solidarumą su artimu sąjungininku Azerbaidžanu jo konflikte su Jerevanu dėl Kalnų Karabacho, uždarė sieną su Armėnija, taip suduodama skaudų smūgį šios skurstančios Kaukazo respublikos ekonomikai.

Kiek anksčiau šį mėnesį Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas atmetė susitarimo su Armėnija galimybę, kol bus išspręstas Jerevano konfliktas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho. Tai Turkijos premjeras pabrėžė atsakydamas į Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano pareiškimą, kuriame šis išreiškė viltį, kad iki spalio siena su Turkija vėl bus atidaryta.

Bando taikyti ir B.Obama

Balandžio 6 dieną lankydamasis Ankaroje Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama paragino Turkiją ir Armėniją ir toliau siekti normalizuoti dvišalius santykius bei vesti dialogą. Jis pareiškė tikįs, kad derybos "labai greitai gali duoti rezultatų". Tačiau Ankara atkirto, kad trečiųjų šalių įsikišimas ir jų parama vienai iš konflikto šalių tik apsunkins pastangas normalizuoti Ankaros ir Jerevano santykius.

Nenorėdamas suerzinti NATO sąjungininkės Turkijos, B.Obama leido suprasti, kad Vašingtonas nesikiš į konfliktą dėl to, buvo ar ne armėnų genocidas, nors per prezidento rinkimų kampaniją savo armėnų kilmės rėmėjams žadėjo pripažinti masines žudynes genocidu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"