TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Artėja liūdnas euro jubiliejus

2011 06 17 0:00
Taip turėtų atrodyti Latvijoje kaldintas euras, jei latviai įsivestų bendrą Europos valiutą.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors šiuo metu euras nėra pati populiariausia valiuta Atėnuose, Dubline ir Lisabonoje, tai nesukliudys Europos Komisijai surengti iškilmingo bendros Europos valiutos 10-mečio minėjimo.

Praėjusią savaitę Europos ekonomikos komisaras Olli Rehnas paskelbė konkursą proginei 2 eurų monetai sukurti. Ribotas kiekis šių monetų apyvartoje pasirodys 2012 metų sausio 1-ąją, nes būtent pirmą 2002 metų dieną ėmė cirkuliuoti euras.

Rengiantis euro jubiliejui pirmą kartą 330 mln. Europos gyventojų iš 17 valstybių turi galimybę spręsti, kuris jubiliejinės monetos variantas yra geriausias. Tai ji gali daryti balsuodami internete adresu www.eurocoin-competition.eu. Gyventojų teismui pateikti penki pavyzdžiai.

Tarp jų yra moneta, vaizduojanti drugelius, plazdančius horizonte matomo euro simbolio fone, virš avilio dūzgianti bitė (taip pat euro fone) ir du už rankų susiėmę vaikai, einantys tolumoje šviečiančio euro link. Balsuoti galima iki birželio 24 dienos. Kuris variantas bus pripažintas gražiausiu, ketinama paskelbti birželio 30 dieną.

Žinoma, paprasti euro zonos gyventojai, ypač tokių valstybių kaip Graikija, Airija ir Portugalija, vargu ar norės švęsti 10 metų euro

jubiliejų, nes dauguma įsitikinę, kad bendros valiutos įvedimas jiems lėmė tik ekonominius sunkumus ir skolų krizę, iš kurios šalys niekaip neišbrenda jau dvejus metus. Suomijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose atliktos apklausos rodo, kad čia euro populiarumas toks pat, koks buvo jį įvedant, nors gyvenimas šių valstybių žmonėms tapo patogesnis - leidžiantis į kelionę nereikia keisti pinigų, nes tais pačiais galima susimokėti už maistą ir paslaugas kone visame žemyne. Manoma, neigiamos įtakos tų valstybių gyventojų požiūriui turėjo ekonominės problemos, kilusios Europos pakraščiuose.

Kai euras buvo įvestas 2002 metais, jo vertė siekė tik 90 JAV dolerio centų. Tačiau bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos kursas nuolat kilo ir 2008-ųjų liepą už jį jau buvo galima gauti 1,60 dolerio. Tiesa, vėliau kursas šiek tiek krito, tad dabar 1 euras lygus 1,45 dolerio. Kartu tai rodo, kad per 10 metų euras sustiprėjo 61 procentu.

Tačiau kai Graikiją apėmė krizė, Atėnuose pradėta kalbėti, kad galbūt vertėtų grįžti prie drachmos. Ekonomistai teigia, jog tokias nuotaikas skatina ne mažėjančios, o tik didėjančios problemos šioje valstybėje. Bet Europos Komisija, nors ir nemano, kad greitai pavyks išspręsti bėdas dėl skolų, norėtų, jog žmonės entuziastingai paminėtų euro įvedimo jubiliejų.

Garsus JAV ekonomistas Nourielis Roubini, kuris iš anksto numatė 2008 metų krizę, nesupranta, kodėl europiečiai turėtų džiaugtis, nes jis įžvelgia tik liūdnas euro perspektyvas. "Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, euras dėl didėjančių skolų risis vis žemyn ir galų gale monetarinė sąjunga subyrės, nes silpniausias ES nares ištiks krachas", - dienraštyje "The Financial Times" aiškina ekonomistas.

ES lyderiai tikėjosi, kad esant skirtingoms kainoms įvairiose valstybėse bus galima greičiau atlikti struktūrines reformas ir tuomet gamybos našumo bei ekonominio augimo tempai Europoje suvienodės. Tačiau atsitiko priešingai - tai tik sustiprino fiskalinės politikos nesuderinamumą. Struktūrinės reformos buvo atidėtos, o atlyginimų kilimas, palyginti su našumo didėjimu, sumažėjo. Taip periferinės euro zonos šalys prarado konkurencingumą. N.Roubini mano, kad monetarinės sąjungos esmė turi būti politinė ir fiskalinė sąjunga, bet judėjimas politinio susivienijimo link įstrigo, o Vokietijos ir kitų svarbiausių ES valstybių mokesčių mokėtojai nesutinka mokėti periferijos šalių skolų. Siekiant atkurti ekonominę konvergenciją, būtina sugrąžinti ir konkurencingumą, kitaip "periferiją tiesiog apims stagnacija". N.Roubini tikina, kad pasirinkimas, norint išspręsti euro problemą, labai mažas. Galima:

1. Nuvertinti euro kursą iki JAV dolerio lygio. Tačiau tai nerealu, nes Europos centrinis bankas teikia pirmenybę "vanagų politikai", o Vokietijos pozicijos prekybos srityje labai stiprios.

2. Vokiškasis variantas. Reikėtų atlikti reformas, kad didėtų darbo našumas, bet nekelti atlyginimų. Tačiau ir tai - ne išeitis, nes ilgalaikėje perspektyvoje našumas ims kristi.

3. Defliacija. Ji tik padidintų valstybių ir privačių asmenų skolų naštą.

Todėl, kaip teigia N.Roubini, lieka tik vienas būdas konkurencingumui ir ekonominiam augimui periferijos šalyse atkurti - išeiti iš euro zonos, grįžti prie nacionalinių valiutų ir visomis išgalėmis stengtis jas sustiprinti. Tiesa, tokia mintis atrodo nereali net Atėnuose ir Lisabonoje. Tačiau po 5 metų, ypač stagnacijos sąlygomis, nuomonė gali pasikeisti. Skolų restruktūrizavimas būtinas, bet jo nepakaks konkurencingumui atkurti. Naudingiau bus pasitraukti iš euro zonos, nei likti joje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"