TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Artinasi Kinijos augimo saulėlydis

2013 02 07 6:01
Į miestus plūstančių migrantų srautas Kinijoje jau pradėjo sekti. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Netrukus Kinijai pradės trūkti darbo jėgos, o pernelyg sparčiai augantys atlyginimai jau verčia Vakarų įmones trauktis.

Didžiulis Kinijos pigių darbininkų rezervas šalies gilumoje tirpsta neįtikimu greičiu. Prieš savaitę Pekinas atskleidė, kad milžiniškoje šalyje jau prasidėjo darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas - daug greičiau nei tikėtasi. Taigi jau dabar galima įžvelgti, kada neregėto Kinijos augimo stebuklas išblės. Dar kokie septyneri metai - kol dar laikysis pasaulinės anglies, naftos žaliavos ir vario kainos - ir viskas bus baigta. Demografinis Kinijos pranašumas bus išsemtas.

Darbo rinkos laukia šokas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teigimu, netrukus Kinijoje prasidės labai staigus darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Japoniją tai ištiko prieš 14 metų, tačiau tuo metu šalis jau buvo labai turtinga ir užsienio bankuose turėjo 3 trln. dolerių.

Gyventojų senėjimo krizę pasaulyje išgyvena daug šalių, ypač Europos. Jau prieš šešerius metus Kinijos demografas šokiravo Davosą perspėdamas, kad jo šalis eina į masinį susinaikinimą palikdama pensininkus ant ledo. Mažiau žinoma tai, kad tirpsta ir darbo ieškančių Kinijos valstiečių armija - 2010 metais šalyje buvo 150 mln. tokių žmonių. Jau 2020-aisiais pertekliaus nebeliks, o dar po dešimtmečio Kinijai stigs beveik 140 mln. darbininkų, ir tai bus viena didžiausių darbo rinkos krizių. "Tai turės toli siekiančių padarinių tiek Kinijai, tiek visam pasauliui", - teigia TVF.

Į miestus iš krašto gilumos plūstantys valstiečiai yra Kinijos gamybos varomoji jėga. Valdžia siekia reguliuoti migracijos srautus taikydama kone feodalinę sistemą, kuri išlaiko šeimų ryšius ir prisirišimą prie namų kaime. Taip stengiamasi suvaldyti socialinį sprogimą. Tačiau Pekinas mažai ką gali padaryti, kad išvengtų ateities šoko darbo rinkoje. Mažas gimstamumas ir ypač vieno vaiko politika jau davė savo vaisių. Dabar prireiks ne mažiau kaip pusės šimto metų demografijos laivui apgręžti.

Atlyginimai kyla per greitai

Kinija jau pasiekė vadinamąjį Lewiso tašką (pavadinta pagal Nobelio premijos laureatą serą Arthurą Lewisą), kai darbininkų srautas išsenka, o atlyginimai miestuose išauga. Tada ir pelnui ateina galas. Per pastarąjį dešimtmetį tokiuose rytinės pakrantės centruose kaip Šenženis, Pekinas, Šanchajus ir Tiandzinas atlyginimai gamybos srityje kilo po 16 proc. per metus. Vakarų analitikai nurodo, kad "našumą atitinkantis atlygis" 2005 metais siekė 22 proc. JAV lygio, o 2015 metais pasieks 43 procentus. Atlyginimai didėja pernelyg sparčiai, ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl tokios įmonės kaip "General Electric", "Ford", "Caterpillar" bei kitos jau "atsišvartuoja" nuo Kinijos ir grįžta į JAV, nors, be abejo, jas skatina ir kiti veiksniai, tokie kaip pigios skalūnų dujos, silpnesnis doleris ir krovinių gabenimo kainos.

Tai nėra blogai. Pasaulio ekonomika persirikiuoja. Dabartinis Kinijos užsienio prekybos perteklius (kai eksportas viršija importą) nukrito nuo 10 iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kinija turėtų sumažinti milžinišką atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. Ir vis dėlto Pekinas priėjo pavojingą virsmo akimirką. Vadinamasis Lewiso taškas yra didelis išbandymas sparčiai augančiai ekonomikai, kai ji nebegali kliautis pigia darbo jėga, nukopijuotomis technologijomis ir eksporto skatinamu augimu.

Dar per plonesnį ledą vaikštoma technologijų fronte. Sėkmė priklauso nuo tokių veiksnių kaip įstatymai ir laisvas idėjų srautas. Tie, kurie nespėja laiku prisitaikyti, įkrenta į vadinamuosius "vidutinių pajamų spąstus" ir dauguma iš jų žlunga.

Žlugo Sovietų Sąjunga. Žlugo Filipinai, kurie 1950 metais buvo turtingesni už Pietų Korėją. Tas pats nutiko didžiojoje dalyje Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikoje septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais. Dar neaišku, ar Brazilija ir Argentina šį kartą prasiverš.

Visi burbulai sprogsta

Iki šiol vis dar nežinoma, kokiu keliu eis Kinija, vadovaujama Xi Jinpingo. Viršūnių interesai drauge su maoistinės praeities nostalgija telkia į kovą su reformatoriais. Įvairiu laiku griežtosios linijos šalininkai buvo labai arti to, kad pasuktų atgal nuo Deng Xiaopingo krypties į laisvosios rinkos ekonomiką.

Politbiuras vėl atsuko kreditavimo čiaupą, o reformos dažnai tėra kalbėjimas. Per antrąjį praėjusių metų pusmetį investicijos į geležinkelių transportą beveik padvigubėjo. Ekonomikai pernai sulėtėjus įvairių lygių valdžia įsipareigojo įlieti 2 trln. dolerių. Dalis šių pažadų yra tik gerų norų sąrašas, kiti realūs. Nuo to laiko, kai premjero dešinioji ranka Li Keqiangas ištarė stebuklingus žodžius: "Urbanizacija yra svarbiausias augimo variklis", suklestėjo statybų firmos. 2012 metais investicijos sudarė 55 proc. viso augimo, o netrukus pasieks 60 proc. stengiantis išlaikyti tempą. Plėtros epicentras nestovi vietoje, jis juda į Vakarus, Jangdzės aukštupio link, į gilumos rajonus, kur gyvena 700 mln. žmonių. Sičuano sostinė Čengdu baigia statyti didžiausią pasaulio pastatą - stiklo ir plieno pagodą. Netrukus ją užtemdys aukščiausias pasaulyje bokštas Čangšoje, jį ketinama pastatyti lygiai per tris mėnesius.

Įvairiomis prognozėmis, numatomas Kinijos augimas sieks apie 8,2-8,3 proc. per metus. Tikriausiai jos pasitvirtins, bet stebint šias linksmybes kyla ir tam tikro nerimo, ypač dėl to, kada sprogs investicijų burbulas. Nes tokie burbulai visada sprogsta.

Sunku pasakyti, ar dar ilgai Kinijoje truks ši karštligė, bet viena aišku: vidutinių pajamų šalis, kurioje darbo jėga mažėja, nepakeis Jungtinių Valstijų kaip pasaulio supergalybė.

"The Telegraph", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"