TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Asketas arkivyskupo drabužiais

2013 03 15 4:52
Popiežius Pranciškus jau pradėjo eiti savo pareigas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kiekvieną naujojo popiežiaus Pranciškaus žingsnį įdėmiai stebi visas pasaulis. Visiems įdomu, koks žmogus tapo 266-uoju Katalikų bažnyčios pontifiku.

Vakar ankstų rytą, nepraėjus nė 12 valandų, kai buvo išrinktas popiežiumi, Jorge Mario Bergoglio tyliai išėjo iš Vatikano ir nukeliavo į Šventosios Marijos Madžorės baziliką, vieną seniausių krikščionių šventovių pasaulyje, kad paprašytų Aukščiausiojo pagalbos vykdant jam skirtą misiją. Bazilikos kunigas apie pontifiko atvykimą sužinojo tik likus 10 minučių iki jo pasirodymo.

Šį popiežiaus veiksmą galima vertinti kaip Bažnyčios įžengimą į kuklumo ir nuolankumo epochą. Juk ir Pranciškaus vardą naujasis popiežius pasirinko norėdamas pagerbti XII amžiuje Asyžiuje gyvenusį šventąjį, kuris atsižadėjo turtų, kad galėtų gyventi skurde.

Vienas italų dvasininkas, sužinojęs, kas išrinkta popiežiumi, pasakė: "Atrodo, kad šis popiežius geriau žinos, kas tai yra gyvenimas."

J.M.Bergoglio iš tiesų tai žino. Jis gimė didelėje italo, emigravusio į Braziliją iš Turino, šeimoje. Jo tėvas buvo paprastas geležinkelininkas, o motina namuose prižiūrėjo vaikus. Kai Jorge buvo 17 metų Floreso Šv. Juozapo bažnyčios klausykloje jis patyrė dievišką apreiškimą ir nusprendė tapti kunigu. Tačiau prieš tai Buenos Airių universitete dar gavo chemiko diplomą ir įstojo į jėzuitų ordiną. Baigęs filosofijos ir teologijos studijas 1969 metais jis pagaliau buvo įšventintas į kunigus.

J.M.Bergoglio buvo vos 36-eri, kai jis buvo paskirtas vadovauti Argentinos jėzuitams. Tą darbą jis dirbo šešerius metus šalį valdant karinei chuntai ir darė viską, kad jėzuitai neįsitrauktų į politinę veiklą. Jo įsakymas buvo trumpas: "Išlaikykite Jėzaus draugijos nepolitiškumą."

J.M.Bergoglio kilimas Katalikų bažnyčioje prasidėjo 1992-ųjų gegužę, kai popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį Buenos Airių vyskupu padėjėju. 1998-aisiais jis tapo Buenos Airių arkivyskupu, o dar po trejų metų - kardinolu.

Argentinoje J.M.Bergoglio buvo vadinamas asketu, nešiojančiu arkivyskupo drabužius. Tai buvo drovus, tyliai kalbantis, nenorintis bičiuliautis su elitu dvasininkas. Jis važinėjo miesto autobusais, eidavo į prekybos centrą apsipirkti, pats ruošė sau valgį ir garsėjo tuo, kad yra prieinamas. J.M.Bergoglio atsisakė kraustytis į arkivyskupo rūmus ir liko gyventi mažame bute. Laisvalaikiu jis mėgdavo skaityti Jorge Luiso Borgeso ir Fiodoro Dostojevskio kūrinius. Turėjo jis ir sveikatos problemų - nuo vaikystės buvo silpni plaučiai, o 2010 metais kardinolas ilgai negalėjo atsigauti po gripo.

Nors šis dvasininkas visada stengėsi laikytis kuo toliau nuo politikos, jis atvirai kalbėjo apie korupciją, skurdą, neteisingumą.

Kai Argentina 2010-aisiais tapo pirmąja Lotynų Amerikos šalimi, leidusia tuoktis tos pačios lyties asmenims, J.M.Bergoglio įtūžo. "Nebūkime naivūs. Tai - ne vien politinė kova. Tai griauna Dievo planą", - pareiškė jis. J.M.Bergoglio visada pasisakė prieš kontracepciją ir abortus, buvo griežtos moralės šalininkas. Tačiau jis visada demonstravo užuojautą AIDS ligoniams, eidavo į lūšnynus ir ten kalbėdavosi su sergančiais žmonėmis.

J.M.Bergoglio keldavosi 4 val. 30 min. ir 21 valandą eidavo miegoti. Kaip tikras argentinietis jis mėgsta tango ir futbolą, o kartą net buvo nufotografuotas laikantis savo mėgstamo Buenos Airių klubo "San Lorenzo" aprangą.

Tačiau tapęs pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos, jis tapo ir Amžinojo miesto arkivyskupu. Jau pirmieji žodžiai, ištarti ką tik išrinkus jį popiežiumi, leido suprasti, kad J.M.Bergoglio rimtai vykdys ir šią savo misiją. Pasakojama, kad sužinojęs, jog tapo pontifiku, jis pajuokavo: "Kardinolai ieškojo Romos arkivyskupo, o surado jį kitoje pasaulio pusėje."

Tai, kad naujasis popiežius - jėzuitas, savotiškas didžiojo ordino, garsėjusio dideliais intelektualiniais reikalavimais, susitaikymu ir socialiniu aktyvumu, revanšas. Pranciškus tarsi tapo ordino įkūrėjo Ignacio Layolos linijos tęsėju ir jam reikės I.Layolos tvirtumo, kad galėtų atlikti jo laukiančius darbus.

Kardinolų kongregacija jau pareikalavo, kad būtų atnaujintas Kurijos mechanizmas, o tai susiję ne tik su naujų žmonių skyrimu, bet ir su pačios institucijos reforma. Daug kardinolų išreiškė norą, kad būtų geresnė koordinacija tarp atskirų Kurijos departamentų, o pats popiežius būtų lengviau pasiekiamas.

Popiežiui teks įveikti ne tik nesutarimus Vatikane, bet ir įvairiose šalyse, pirmiausia, Šiaurės Europoje, kur yra dvasininkų, atvirai raginančių panaikinti celibatą, leisti moterims būti kunigėmis, keisti Bažnyčios požiūrį į homoseksualumą ir skyrybas. Jam reikės spręsti iššūkius, susijusius ir su tikėjimo krize Vakaruose.

Naujajam popiežiui duotos vos kelios dienos sutvarkyti asmeniniams reikalams ir nuspręsti, kas užims valstybės sekretoriaus, antrojo pagal svarbą Vatikano pareigūno, postą. Daug kas mano, kad Benediktas XVI padarė klaidą į šį postą paskirdamas Tarcisio Bertone, žmogų, kuriam trūko diplomatinių ir lingvistinių įgūdžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"