TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ateities matematika

2011 04 07 0:00
A.Merkel ir N.Sarkozy visos ES klausimus sprendžia lengviau gerdami kavą su sausainiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

27 padalijus iš dviejų gaunama 17. Likę dešimt lieka užribyje. Tokia naujoji Europos Sąjungos (ES) matematika.

Anksčiau ar vėliau euro zonos finansų krizė baigsis. Graikijos, Airijos, Portugalijos ir greičiausiai Ispanijos kreditoriai pasislėps, bankai persitvarkys, Vokietijos eksportuotojai ir toliau pelnysis iš euro, kurį labiau atsilikusios Pietų Europos šalys buvo priverstos susilpninti, o eurokratai ras kitų temų susitikimams. Bet Europa niekada nebebus tokia, kaip anksčiau.

Senasis žemynas pasikeis dviem labai svarbiais atžvilgiais. Pirmiausia 27 narių ES pasidalys į dvi atskiras grupes - 17 ir 10 valstybių. Antra, 17-tuko ekonomiką valdys Prancūzijos ir Vokietijos duetas, o likusios dešimt narių kovos iš anksto pralaimėtą mūšį dėl efektyvesnės ES politikos. Gali būti, kad 17 ir 10 šalių grupės tarpusavyje taikiai nesugyvens.

Tas euro zonos noras išgelbėti įsiskolinusias valstybes vedė tik į viena - dar labiau centralizuotą ekonominį valdymą. 17 narių gaus teisę peržiūrėti Vokietijos buhalteriją, o mainais į tai didžiausia Europoje ekonomiką turinti valstybė pareikalavo teisės pasisakyti dėl jų ekonominių reikalų. Ne tik dėl biudžetų, bet ir dėl visų kitų veiksnių, kurie lemia tarptautinį valstybių konkurencingumą: atlyginimų struktūros, socialinės sistemos, įskaitant pensinį amžių, reguliavimų, susijusių su įvairiomis profesijomis, ir, svarbiausia, mokesčių.

Pasirodo, centralizuotu būdu nustatant palūkanų normas reikia vieningesnės fiskalinės ekonominės politikos. Džiaugsmingi aplodismentai nugriaudėjo Paryžiuje, kai buvo žengta arčiau prancūzų tikslo - "ekonominio valdymo", marginalizuojančio ES institucijas.

Tuo metu už euro zonos ribų likusios valstybės pačios kontroliuoja savo valiutas. Jei nesusietos su euru, valiutos gali svyruoti, o centriniai bankai - keisti palūkanų normas, atsižvelgdami į naujas ekonomines sąlygas. Iš esmės tas dešimtukas turi teisę į laisvesnę ekonominę politiką, palyginti su euro zonos valstybėmis, kurioms reikia tenkintis mažiau į rinką orientuota ekonomika.

Šie skirtumai kelia grėsmę 27 narių santarvei. Euro zonos valstybės kuria koordinuotos ekonomikos taisykles net nepasikonsultuodamos su kitomis šalimis. Dar vienas žingsnis ir euro zonos narės priims taisykles, kuriomis pasinaudojusios įgis konkurencinį pranašumą prieš mažumą narių.

10 paliktųjų narių puikiai supranta, kokią reikšmę jų ateičiai gali turėti susitikimai, kuriuose jos nedalyvauja. "Iš tiesų nervina, jog Danija ir Švedija negali patekti į svarbius politinius susitikimus", - Briuselyje prasitarė vienas estų diplomatas. Jungtinėje Karalystėje taip pat kaupiasi pagieža, nes ES vis didina dirbančiųjų ne visą darbo dieną įdarbinimo sąnaudas ir mezga naują reguliavimų tinklą aplink britų finansinių paslaugų sektorių. Juk daugumos balsų taisyklė leidžia didesniajam ES blokui nuspręsti už mažesnįjį.

Prancūzija turi vieną pasiūlymą ne euro zonos narėms - įstoti į "klubą". Tačiau Švedijai, Jungtinei Karalystei ir Danijai tai neatrodo išeitis. Danų ir švedų politikai, priešingai nei britų, gal ir sutiktų įsivesti eurą, tačiau tam atkakliai priešinasi jų rinkėjai. Slovakijos, Slovėnijos ir Estijos (trijų mažų ES narių) bendros valiutos įvedimas tik primena apie mažėjančią užribyje likusiųjų įtaką. Tad nenuostabu, kad Švedijoje ir Danijoje jau pasigirdo kalbų apie naujus referendumus dėl euro. Išgirdę apie Angelos Merkel ir Nicolas Sarkozy pasiūlytą "konkurencingumo paketą" įsiuto ir lenkai. Jie žada ir toliau kovoti, kad visas sprendimų priėmimo procesas neatitektų vien tik 17 narių klubui.

Tačiau Vokietijos kanclerė A.Merkel neigia Europos skilimą. 2008 metais ji lygiai taip pat griežtai atmetė mintį apie dviejų greičių Europą. "Europos vienybės mes nenorime tik savo pačių labui. Tai didysis bendras gėris", - tuomet sakė A.Merkel, tikėdama, kad ir dabartinis konkurencingumo paktas veda į glaudesnę Europos integraciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"