TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atėjo metas valdytis

2009 06 23 0:00
J.C.Trichet vadovaujamas ECB taiko skirtingus standartus euro zonos nariams ir kandidatams.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet perspėjo Bendrijos vyriausybes nepersistengti ir susilaikyti nuo tolesnio skolų didinimo.

J.C.Trichet pareiškė, kad dosnios ekonomikos skatinimo priemonės, kurių griebėsi daugelis turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, jau yra pakankamos, o tolesnis išlaidavimas gali sukelti nemalonumų.

"Visada būna momentas, kai nebegalima leisti daugiau pinigų ir kaupti daugiau skolų. Mes atsidūrėme tokioje padėtyje", - sakė ECB prezidentas, atsakingas už euro zonos monetarinę politiką.

Interviu Prancūzijos "Europe-1" radijui J.C.Trichet pabrėžė, kad nauji ekonomikos skatinimo paketai, jeigu tokie būtų paskelbti šalių vyriausybių, nebebūtų pakankamai efektyvūs ir be reikalo didintų skolas, kurios vėliau skaudžiai atsilieptų būsimoms kartoms.

J.C.Trichet pridūrė, kad pasaulinė ekonomika turėtų "priartėti prie stabilumo" jau šių metų pabaigoje. 2010 metais jis jau tikisi sulaukti nežymaus augimo.

Prancūzija skaičiuoja deficitą

Daugelis ES valstybių pastaruoju metu taip pat laikosi atsargaus požiūrio ir nesišvaisto pažadais toliau didinti viešąsias išlaidas. Vis labiau auga susirūpinimas, ką daryti su sparčiai išaugusiu atotrūkiu tarp beprecedenčių valstybės išlaidų ir sumenkusių pajamų.

Bene geriausiai tai iliustruoja Prancūzijos pavyzdys. Šios šalies biudžeto ministras Ericas Woerthas jau paskelbė prognozes 2009 ir 2010 metams, pagal kurias biudžeto deficitas turėtų viršyti 7 proc. - gerokai daugiau ECB rekomenduojamos 3 proc. ribos. Maža to, padėtis toliau blogėja. Dar kovo mėnesį Prancūzijos pareigūnai skelbė, jog šiais metais tikisi 5,6 proc. deficito.

Naujausiu vertinimu, Prancūzijos biudžeto deficitas šiemet turėtų siekti 115 mlrd. eurų (396,75 mlrd. litų). Papildoma našta šaliai taps ir 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų) socialinio draudimo sistemos deficitas.

Tokie nieko gero nežadantys skaičiai iš dalies atsirado kaip šalies prezidento Nicolas Sarkozy gruodį paskelbtos 28 mlrd. eurų (96,6 mlrd. litų) ekonomikos skatinimo programos pasekmė. Nepaisant visų pastangų, šiais metais Prancūzijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vis tiek turėtų smukti maždaug 3 procentais.

Du pasauliai

Tačiau E.Woerthas tvirtina, kad išvengti didelio išlaidavimo ekonominės krizės sąlygomis nebuvo įmanoma. Jis taip pat kategoriškai atmeta pasiūlymus didinti mokesčius, nes tai esą nepadėtų sumažinti biudžeto deficito.

Bendrijos naujienų internetinio leidinio "EU Observer" pastebėjimu, toks požiūris labai skiriasi nuo strategijos, kurios griebėsi trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - vyriausybės, smarkiai varžomos griežtų stojimo į euro zoną taisyklių bei tarptautinių skolintojų reikalavimų laikytis finansinės drausmės. Šiuo atžvilgiu Prancūzija yra tarsi kitame pasaulyje ir gali ramiau žiūrėti į stringantį mokesčių surinkimą. Juo labiau, kad kitais metais šaliai jau prognozuojamas 0,5 proc. BVP augimas, kuris turėtų kiek sušvelninti netgi sparčiai augančio nedarbo pasekmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"