TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atėnai prašo Europos palaikymo

2015 02 02 9:47
Janis Varufakis (kairėje) ir Michelis Sapinas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė norintis artimiausiais mėnesiais sudaryti naują susitarimą su tarptautiniais skolintojais, kuris padėtų šaliai įveikti „priklausomybę“ nuo paskolų.

Tai ministras pareiškė pradėjęs kelionę po Europą, per kurią tikisi sutelkti palaikymą jo vyriausybės pastangoms iš naujo derėtis dėl 240 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo sąlygų.

Bando raminti aistras

Savo diplomatinę kampaniją Paryžiuje pradėjęs J.Varufakis taip pat sakė, kad Graikija nebenori gauti tolesnės pažadėtos 7,2 mlrd. eurų išmokos iš Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB).

„Nėra taip, kad mums nereikia pinigų – mūsų padėtis desperatiška, – sakė J.Varufakis per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos finansų ministru Micheliu Sapinu. – Tačiau šiai vyriausybei svarbiausia - užbaigti tokią priklausomybę.“

Pasak jo, į valdžią atėjus naujai vyriausybei, nusistačiusiai prieš griežto taupymo politiką, Graikijai teks ištverti „abstinencijos sindromą“ ir liautis gyventi vien tam, kad gautų tolesnę paskolos išmoką.

Kalbėdamas apie skolinimosi sutarties peržiūrėjimo, kuriam griežtai nepritaria Vokietija, kalendorių, J.Varufakis sakė, kad Atėnai iki šio mėnesio pabaigos galėtų parengti išsamius pasiūlymus, o susitarimas su tarptautiniais partneriais galėtų būti pasiektas dar maždaug po šešių savaičių.

Žvelgdamas toliau į ateitį ministras pridūrė: „Graikijai ir visoms šalims būtų labai paranku užsitikrinti naują susitarimą iki gegužės pabaigos“.

J.Varufakis pageidavimas suteikti laiko realistiniam sprendiniui parengti bus laikomas dar viena Atėnų alyvų šakele, ištiesta Europai po to, kai premjeras Aleksis Cipras kiek anksčiau pasistengė nuraminti aistras ir sunerimusias rinkas, pareiškęs, jog neketina atmesti Graikijos įsipareigojimų Europos Sąjungai ir TVF.

„Mes niekada neketinome veikti vienašališkai Graikijos skolų atžvilgiu“, – sakoma A.Cipro pranešime, paskelbtame televizijos „Bloomberg News“.

Tačiau premjeras pabrėžė, kad Graikijai reikia suteikti didesnę laisvę, kad šalis galėtų išspręsti pagrindines savo ekonomikos problemas, tokias kaip mokesčių vengimas, korupcija ir politika, naudinga tik saujelei turtingųjų.

„Mums reikia laiko atsikvėpti ir sukurti savo vidutinio laikotarpio atsigavimo programą“, – aiškino jis.

Graikija ėmėsi mažinti įtampą diplomatinėmis priemonėmis: A.Cipras šeštadienio vakarą telefonu kalbėjosi su ECB vadovu Mario Draghi, taip pat susitarė dėl susitikimų su Italijos premjeru Matteo Renzi, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu vėliau šią savaitę.

Tuo tarpu J.Varufakis pirmadienį Londone susitiks su Didžiosios Britanijos finansų sekretoriumi, o antradienį – su Italijos finansų ministru Romje.

J.Varufakis žurnalistams Paryžiuje sakė, kad taip pat nori apsilankyti Vokietijoje, kuri finansavo didžiąją dalį Graikijai suteiktų paskolų ir griežtai nepritaria naujosios Atėnų vyriausybės planams.

„Mums itin svarbu susitikti, – pabrėžė J.Varufakis, turėdamas omenyje Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schaeuble. – Vokietija yra Europos jėgainė.“

Tačiau Vokietijos finansų ministerija pareiškė dar negavusi iš Graikijos jokio „oficialaus prašymo“ surengti tokį susitikimą.

A. Merkel pozicijos nekeičia

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį atmetė galimybę nurašyti daugiau Atėnų skolų. Interviu dienraščiui „Hamburger Abendblatt“ ji sakė: „Privatūs skolintojai jau savanoriškai nurašė (dalį) skolų, bankai jau nurėžė milijardus (eurų) nuo Graikijos įsiskolinimo.“

„Nenumatau naujo skolų panaikinimo“, – aiškino kanclerė.

Portugalija ir Suomija taip pat pasisakė prieš skolų nurašymą.

Nors 2012 metais buvo atliktas restruktūrizavimas, Graikijos bendra skolų našta išlieka didesnė negu 315 mlrd. eurų ir sudaro daugiau negu 175 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ši šalis yra labiausiai prasiskolinusi ES narė.

Tačiau per pirmąją savaitę valdžioje naujoji vyriausybė atšaukė dviejų pagrindinių Graikijos uostų ir valstybinės energetikos įmonės privatizacijos planus bei reikšmingai padidino minimalų darbo užmokestį.

Kairiųjų pažiūrų J.Varufakis, rašantis populiarų tinklaraštį, argumentavo, kad finansinio gelbėjimo paketas tik padidino Graikijos įsiskolinimą ir nors sudarė galimybę grąžinti skolas, kurių terminas buvo sukakęs, nepagerino šalies ekonomikos būklės.

„Keliame klausimą (dėl finansinio gelbėjimo programos) ne vien dėl to, kad ji nėra gera Graikijai – laikome ją labai bloga visai Europai“, – nurodė ministras.

J.Varufakis sulaukė palaikymo Paryžiuje, kur M.Sapinas sakė, jog Prancūzija pasiruošusi „visuomet padėti rasti būdą ar sprendinį, kuris leistų kiekvienam įveikti savo sunkumus“.

M.Sapinas jau yra sakęs, kad ES turėtų palankiau vertinti galimybę pertvarkyti pagalbos Graikijai programą, tačiau pabrėžė, kad šalis vis tiek turės grąžinti savo skolas.

Stulbinama A.Cipro vadovaujamos kraštutinės kairiosios partijos „Syriza“ sėkmė sausio 25 dieną vykusiuose rinkimuose sukėlė nerimą visame žemyne ir padrąsino kitas partijas, nusistačiusias prieš griežto taupymo politiką.

Bent 100 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į Madrido gatves, reikšdami palaikymą Ispanijos partijai „Podemos“, kurios populiarumas pastaruoju metu smarkiai padidėjo, artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"