TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atėnų musulmonai laukia mečetės

2013 01 26 6:58
Mečetės statybai labiausiai priešinasi Graikijos radikalai.

Atėnų musulmonų bendruomenė meldžiasi kur papuola. Ji laukia, kol Graikijos valdžia sostinėje pastatys erdvią mečetę.

Atėnų musulmonai neturi savo maldos namų. Islamo religijos atstovai glaudžiasi ankštose patalpose, kuriose telpa vos kelios dešimtys žmonių. Šios patalpos neatstoja mečetės ir tai nuvilia daugelį Graikijos sostinėje gyvenančių islamo išpažinėjų.

Penkis šimtmečius Osmanų imperijos sudėčiai priklausiusi Graikija nepriklausomybę išsikovojo 1832 metais. Osmanų vykdoma islamizacijos politika Graikijai asocijavosi su šalies pavergimu, todėl nė viena Graikijos vyriausybė neleido mieste statyti mečetės. Islamas graikams sukeldavo skaudžių praeities prisiminimų, todėl valstybėje, kurioje 90 proc. šalies gyventojų yra krikščionys ortodoksai, musulmonų šventyklai neatsirasdavo vietos.

Įstojusi į Europos Sąjungą Graikija tapo migrantų vartais į Vakarų Europos valstybes. Dėl to šalyje gerokai padaugėjo musulmonų. Statistika skelbia, kad penkis milijonus gyventojų turinčiame Atėnų mieste beveik 300 tūkst. žmonių išpažįsta islamo religiją. Jie nori melstis erdviame pastate ir reikalauja, kad miesto valdžia pastatytų maldos namus - mečetę.

"Tai didelė tragedija musulmonams. Neturime vietos, kur galėtume melstis", - sakė Pakistano-Graikijos draugijos narys Syedas Mohammadas Jamilas. "Graikija sukūrė pažangią civilizaciją ir demokratiją, tačiau jie negerbia musulmonų", - pridūrė jis. Imigrantas iš Sirijos Ashifaqas Ahmadas teigia, kad jis Atėnuose jaučiasi atkirstas nuo visuomenės. "Per religines šventes negalime drauge susiburti maldai. Visuomenė mūsų nepriima", - guodėsi A.Ahmadas.

Mečetei priešinasi radikalai

Naujos mečetės statyboms ypač priešinasi Graikijos neofašistų partija "Auksinė aušra". Jos nariai jau buvo patekę į teisėsaugos akiratį dėl imigrantų sumušimo ir kai kurių neoficialių maldos namų niekinimo. Radikalios partijos narys Ilias Panagiotaras pareiškė, kad prie Graikijos sienos su Turkija turėtų būti padėtos minos. "Tegul imigrantai miršta mėgindami pateikti į mūsų šalį", - sakė I.Panagiotaras.

Šios radikalios fašistinės idėjos atkreipė Graikijos valdžios dėmesį. Ji pažadėjo pastatyti musulmonams maldos namus Graikijos sostinėje. Mečetę nuspręsta įkurti vietoj apgriuvusio senų kareivinių pastato, stūksančio netoli miesto centro. Šiuose musulmonų maldos namuose tilptų daugiau kaip 500 žmonių. Mečetė stovėtų šalia nedidelės ortodoksų bažnytėlės.

Graikijos vyriausybė tvirtina, kad musulmonų maldos namų statybų projektas sparčiais žingsniais juda į priekį, tačiau iš tikrųjų viskas yra kitaip. Šalį užklupusi finansinė krizė privertė Graikijos valdžią persvarstyti finansavimo prioritetus. Skolų kamuojamos šalies vyriausybė ribotus finansinius išteklius žada skirti švietimo programoms ir sveikatos apsaugai, todėl jai gali būti sunku atrasti papildomą milijoną eurų musulmonų maldos namams. Nors Graikijos plėtros ministerijos generalinis sekretorius Stratas Simopoulas sako, kad kiaurame šalies biudžete jau numatyta lėšų mečetės statybai, tačiau Graikijos politikai gali šiuos pinigus panaudoti valstybės skoloms grąžinti arba bedarbių pašalpoms.

"Dauguma graikų nepritaria mečetės statybai, tačiau turime gerbti musulmonus. Finansų krizė - didžiausia problema. Vyriausybei šiuo metu rūpi kiti dalykai, tačiau tikrai rasime lėšų. Mečetės statybos turėtų prasidėti po kelių mėnesių", - sakė S.Simopoulas.

Religija išlaiko tapatybę

Graikų gyvenime religija atlieka labai svarbų vaidmenį, o kunigai visuomenėje turi didelį autoritetą. Šv. Mikalojaus bažnyčios Pirėjuje dvasininkas Seraphimas sako, kad religija padeda graikams išlaikyti savo tapatybę. Jis prieštarauja mečetės statyboms ir mano, kad musulmonų maldos namai įžeistų Osmanų priespaudą patyrusius kankinius ir Graikijos laisvės kovotojus, kurie išvadavo šalį iš musulmonų tironijos. Seraphimo nuomone, dauguma islamo išpažinėjų į Graikiją pateko nelegaliai. Kunigas nuogąstauja, kad ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europoje daugėja musulmonų, o krikščionybė Europos Sąjungoje praranda savo veidą.

Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigo nuomonei nepritaria bankininkė Kali Patounia. Ji mano, kad musulmonai privalo turėti savo šventyklą Atėnuose. "Graikų imigrantai taip pat stato savo bažnyčias ir atlieka religines apeigas užsienyje. Tai veidmainiška", - sakė K.Patounia.

Studentui Marios atrodo, kad mečetė Atėnuose nereikalinga. "Gyvename krikščioniškoje valstybėje. Jeigu musulmonai nori mečetės, tegul grįžta į savo valstybę ir ten ją stato", - pareiškė Marios.

Atrodo, kad Graikijoje, kur religija ir bažnyčia neatsiejama nuo šalies tautinio identiteto, mečetės statybų klausimas dar ilgai išliks diskusijų objektu. Skolų krizės kamuojamos valstybės sostinėje musulmonai maldos namų greitu metu gali ir nesulaukti.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"