TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atgimsta švilpavimo kalba

2013 02 02 8:06
"Silbo gomero" švilpavimo kalba išsaugo La Gomeros salos gyventojų tapatybę. AFP/Scanpix nuotrauka

Kanarų salyne esančioje La Gomeros saloje žmonės bendrauja švilpaudami. Šios švilpavimo kalbos vaikai išmoksta dar pradinėje mokykloje.

La Gomeros sala - viena gražiausių ir unikaliausių Kanarų salyno salų. Joje galima grožėtis nuostabiu kalnų kraštovaizdžiu ir lepintis saulės teikiamais malonumais. Joje tarp zvimbiančių automobilių garsų bei gaivaus vėjo aido galima išgirsti ir "silbo gomero" - senovinę švilpimo kalbą, kurią vis dar vartoja vyresnės kartos salos gyventojai ir vaikai.

"Silbo gomero" kalboje ispanų kalba pakeičiama dviem švilpiamaisiais balsiais ir keturiais priebalsiais. Ji puikiai tinka šiai gilių slėnių ir stačių tarpeklių salai. "Silbo gomero" švilpimas gali nuskrieti daugiau nei tris kilometrus. Tai patogus būdas bendrauti kalnuotoje vietovėje.

Manoma, kad "silbo gomero" kalba saloje bendraujama nuo neatmenamų laikų. Žinoma, kad pirmieji europiečiai į La Gomeros salą atvyko XV amžiuje. Jų kelionės aprašymuose minima, kad vietiniai iš Afrikos kilę La Gomeros gyventojai bendravo su jais švilpaudami.

Kai į salą atvyko ispanai, vietiniai gyventojai vis dar bendravo savo tradicine "silbo gomero". Jie naujųjų atvykėlių kalbą pritaikė salos poreikiams. La Gomeros gyventojai pradėjo bendrauti švilpiamąja ispanų kalba, ispaniškus žodžius paversdami švilpavimo signalais. Šie signalai buvo ypač populiarūs per XX amžiaus ketvirtą dešimtmetį vykusį pilietinį karą. Jie padėjo salos gyventojams nepakliūti į kareivių rankas ir išsaugoti savo gyvybę.

"Kai buvau jaunas, Ispanijos kareiviai atvyko į salą. Jie norėjo mus pasiimti ir išsiųsti į karą. Nuo kareivių apsisaugodavome "silbo gomero" kalba. Jie mūsų švilpavimo nesuprasdavo, todėl galėjome nuo jų pasislėpti", - sakė senelis Lino Rodriguezas.

"Mokymasis švilpauti niekada neteikė didelio malonumo. Tai buvo pareiga ir būtinybė. Anksčiau saloje nebuvo tiek daug kelių, neturėjome mašinų ir mobiliųjų telefonų. Namai buvo dideliu atstumu nutolę vienas nuo kito, todėl švilpavimas buvo geriausias bendravimo būdas", - pridūrė L.Rodriguezas.

"Silbo gomero" XX amžiaus šeštame dešimtmetyje pamažu pradėjo nykti. Daugelis šią švilpavimo kalbą mokėjusių salos gyventojų dėl ekonominių sunkumų emigravo į netoliese esančią Tenerifės salą, žemyninę Ispaniją ar Venesuelą. Pamažu plečiantis kelių tinklui ir atsiradus telefonams "silbo gomero" pradėjo sparčiai nykti iš La Gomeros salos gyventojų gyvenimo. XX amžiaus septintame ir aštuntame dešimtmečiais saloje teliko keletas švilpautojų, tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje švilpavimo kalba vėl atgimė. Šį atgimimą lėmė privalomas "silbo gomero" dalykas salos pradinėse mokyklose. Šiuo metu nemažai salos vaikų bendrauja švilpaudami.

"Silbo gomero" į La Gomeros salą pritraukia ir nemažai turistų. Salos turizmo ministras Fernando Mendezas sako, kad švilpavimo kalba labai svarbi turizmui, nes tai - salos simbolis. "Egiptas garsus piramidėmis, Indija - joga, o mūsų sala - "silbo gomero". Daugelis turistų atvažiuoja į salą pasiklausyti šios kalbos", - sakė F.Mendezas.

Archeologas Hernandezas Marrero mano, kad "silbo gomero" būtina išsaugoti, nes ji padeda išlaikyti salos gyventojų tapatybę. "Ši kalba jau buvo beveik išnykusi, tačiau privalomos "silbo gomero" pamokos ją vėl atgaivino. Tai unikalus dalykas. Niekur kitur pasaulyje to nerasime, nebent Afrikos ar Amazonės džiunglių gentyse", - teigė H.Marrero.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"