TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atgimstantys Rusijos interesai Afrikoje

2015 03 13 6:00
Kremlius su Kinija ir Indija varžosi dėl įtakos Afrikos naftos pramonėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu Rusijos pareigūnai susirūpinę ne vien skaudžiai šalies ekonomikai smogusiomis sankcijomis ir valiutos krize. Vis labiau nuo Vakarų atskiriama Maskva viltingai žvelgia į Afriką, domisi gausiais jos energijos ištekliais ir iš naujo stengiasi megzti glaudžius santykius su žemyno šalimis.

Per pastaruosius pusę metų Rusija su Afrikos valstybėmis sugebėjo susitarti dėl trijų stambių ir ypač pelningų energetikos projektų. Kol kas į šią rinką daugiau dėmesio kreipė tik Kinija ir Indija. Dabar į varžybas įsitraukė ir Maskva.

Statys gamyklą Ugandoje

Atnaujinę senus, dar sovietinių laikų ryšius Rusijos ir Ugandos atstovai praėjusį mėnesį pasirašė svarbią sutartį. Vasario pabaigoje Ugandos naftos ministerija pranešė, kad Rusijos energetikos bendrovė "RT Global Resources" laimėjo viešą konkursą ir už 3 mlrd. dolerių šalyje statys naftos perdirbimo gamyklą. Šią įmonę valdo valstybinė korporacija "Rostec", kurios generalinis direktorius Sergejus Čemezovas - geras prezidento Vladimiro Putino bičiulis - yra įtrauktas į juoduosius JAV ir Europos Sąjungos sąrašus dėl Rusijos dalyvavimo Ukrainos konflikte.

Naujoji Ugandos naftos perdirbimo gamykla suteiks galimybę panaudoti neseniai aptiktus "juodojo aukso“ klodus vakarinėje šalies dalyje, greta Kongo Respublikos sienos, ir sustiprinti valstybės ekonomiką. Tačiau kai kurie politologai bijo, kad toji nafta gali užtraukti Ugandai vadinamąjį išteklių prakeiksmą, t.y. korumpuota vyriausybė neatsispirs pagundai nelegaliai išpešti iš naftos įmonių kuo daugiau lėšų ir tai sukels visuomenės nepasitikėjimą bei politinę įtampą.

„Rostec“ ne tik valdo Rusijos energetikos bendrovę, bet ir užima svarbią vietą šalies gynybos rinkoje. Taigi natūraliai kyla klausimas, ar naftos perdirbimo gamyklos statybos Ugandoje nėra tik viena iš sudedamųjų stambesnio sandorio dalių. 2011 metais Rusija pardavė Ugandai šešis naikintuvus už 744 mln. dolerių. Kilo didelis skandalas, kai paaiškėjo, kad lėšos šiems ginklams įsigyti buvo gautos iš Ugandos centrinio banko be parlamento sutikimo.

Uganda – militaristinė šalis. 10 vietų jos parlamente turi kariškiai, o generolas Aronda Nyakairima vadovauja Vidaus reikalų ministerijai. Valstybė yra įsitraukusi į pasaulinį karą su terorizmu, siunčia savo pajėgas į Iraką ir Somalį kovoti su ekstremistais. Tai Ugandai leidžia užsitikrinti gana gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Šalis taip pat padeda kaimynystėje esančiam Pietų Sudanui, kenčiančiam nuo pilietinio karo.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šalia Pietų Afrikos Respublikos prezidento Jacobo Zumos per praėjusių metų G20 lyderių susitikimą Australijoje, Brisbene. /AFP/Scanpix nuotrauka

Kova dėl energijos

Likus vos savaitei iki sutarties pasirašymo Ugandoje, Rusija sudarė stambų sandorį ir su Egiptu. Prezidentas Abdelas Fatah al Sisi vasario 10-ąją, antrą V. Putino vizito sostinėje dieną, pranešė, kad Kairas bendradarbiaudamas su Maskva statys pirmąją Egipte atominę elektrinę. Be to, šalių vadovai sutarė skatinti abipuses investicijas ir plėtoti bendrą gamtinių dujų rinką. Elektros energijos gamyba jau seniai yra Egipto prioritetas. Valstybei jos nuolat trūksta, dėl to didieji miestai dažnai aptemsta, ypač vasarą, kai hidroelektrinių pajėgumas smarkiai krinta.

Maskva aktyviai plėtoja santykius ir su Pietų Afrikos Respublika (PAR). Pernai rugsėjį Rusija sutarė su šia šalimi, kad bendradarbiaus statant joje atominę elektrinę. Projektui skirta 10 mlrd. dolerių. Pagal susitarimą galinga jėgainė PAR turėtų būti pastatyta 2030 metais naudojant rusišką technologiją. Projektu taip pat susidomėjusios mažiausiai trys didelės Kinijos kompanijos.

Tai ne pirmas Maskvos bandymas iš naujo įsitvirtinti PAR. Naujienų portalo „Al Jazeera“ duomenimis, pernai bendradarbiaudama su šia valstybe Rusija pradėjo vykdyti palydovinio sekimo programą, veikiančią visame žemyne. Manoma, jog šį projektą PAR įgyvendina apie 30 Rusijos specialistų.

Maskva siekia įsiveržti ir į kitų naftos turtingų Afrikos šalių – pavyzdžiui, Alžyro, Libijos, Nigerijos – energetikos rinkas. 2011 metais Rusijos bendrovė „Rosatom“ pradėjo rengti susitarimo su Nigerija projektą, pagal kurį rusai ketina statyti šalyje atominę elektrinę. Panašų susitarimą Kremlius sudarė ir su Alžyro vyriausybe.

Politikos apžvalgininkai sako, kad Užsachario Afrikoje, kur randama vis daugiau naftos, prasideda tikra kova dėl jos energetikos sektoriaus, ypač tarp BRICS bloko (kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir PAR) šalių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su kolega iš Ugandos Samu Kutesa Maskvoje. /stratfor.com nuotrauka

Sovietiniai ryšiai

Buvusios Sovietų Sąjungos ir Afrikos valstybių santykiai sustiprėjo, kai valdžią po Josifo Stalino mirties 1953 metais perėmė Nikita Chruščiovas. Tuomet Afrika vadavosi iš kolonializmo pančių ir visame žemyne plito įvairūs nepriklausomybės judėjimai bei vietiniai konfliktai. Šaltojo karo priešininkės – Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga – naudojosi šia padėtimi, kad įtvirtintų savo galią pasaulyje: finansavo ir ginklavo priešiškas tų konfliktų jėgas.

Per dvejus metus nuo N. Chruščiovo valdymo pradžios į Egiptą buvo išsiųsta pirma stambi ginklų partija. Tačiau socialistinių revoliucijų bangos Afrikoje Kremliui nepavyko įkvėpti. Alžyre, Ganoje ir Malyje ją užgniaužė kariniai perversmai.

Keli tuometiniai Afrikos lyderiai buvo gavę išsilavinimą Maskvoje, o Sovietų Sąjunga investavo į žemyną ir daug lėšų, ir darbo jėgos – siuntė ten karinius patarėjus, įrangą, KGB specialistus. Iki 1991-ųjų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, studijas šalies universitetuose ir karo akademijose baigė daugiau kaip 50 tūkst. afrikiečių, dar 200 tūkst. buvo mokomi sovietų pačioje Afrikoje. Sovietinei valstybei subyrėjus Kremlius prarado susidomėjimą šiuo žemynu. Iki dabar.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"