TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atimti iš turtingųjų - geresnių idėjų socialistai neturi

2014 11 12 6:00
Pirmą kartą per 70 metų Prancūzija svarsto galimybę atsisakyti universalių lengvatų, kurios buvo taikomos Europoje visą pokario laikotarpį. AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos socialistai priversti pripažinti, kad universalumo principu grindžiama pokario gerovės sistema šaliai tapo pernelyg didele prabanga. Tačiau vyriausybė, užuot nepabūgusi keisti mokesčių sistemos ar imtis kitų reformų, tik žaidžia su išmokomis - karpo jas turtingiesiems.

Šią savaitę Prancūzijos parlamente prasidėjo debatai dėl šalies gerovės sistemos. Visus pokario dešimtmečius Vakarų Europoje pagrindinė socialinės gerovės idėja buvo visiems vienodos valstybės išmokos. Pirmą kartą per 70 metų šio principo Prancūzijoje ketinama atsisakyti. Vyriausybė priversta pripažinti, kad ši sistema, iš esmės labai miela socialistų širdžiai, yra prabanga, kurios Prancūzija nebegali sau leisti.

Vyriausybės teikiamas socialinės apsaugos įstatymas numato nebemokėti visiems vienodų vaiko pašalpų. Tiems, kurie gyvena turtingiau, jos turėtų būti sumažintos, kai kuriais atvejais net trimis ketvirtadaliais.

Vaikai turi gauti vienodai

Prancūzijoje išmokos vaikams tikrai dosnios. Laikomasi požiūrio, kad jos turi būti vienodos visiems vaikų turintiems tėvams, neatsižvelgiant į šeimos gyvenimo lygį, nes visi jie valstybės akyse yra lygūs. Šeima, auginanti 3 atžalas, kas mėnesį gauna beveik 300 eurų. Tokios sistemos istorinis tikslas buvo paskatinti gimstamumą ir pagausinti tautą. Dėl to sutarė tiek dešinieji, tiek kairieji, daug diskusijų nekilo. Tačiau dabar viskas yra priešingai - socialistai puolami iš visų pusių: dešinieji juos kaltina griaunant šeimos politiką, o kairieji - taupant gerovės sąskaita ir taip ją pakertant.

Gerai uždirbantiems žmonėms planuojami pokyčiai kelia nepasitenkinimą. Jų manymu, tai dviguba neteisybė - tiek vaikų, tiek tėvų atžvilgiu. Kai kuriuos piktina, kad socialistai painioja socialinę ir vaikų politiką, nors tai yra atskiri dalykai, vaikų politika nesusijusi su gerovės perskirstymu. Turtingieji mano, kad daugiau uždirbdami sumoka daugiau mokesčių ir taip labiau prisideda prie gerovės sistemos, tad tikisi gauti grąžą, bent jau tokią pačią kaip ir visi kiti, o ne mažesnę.

Prašo mažos aukos

Daugelis iš kairiųjų stovyklos teigia, jog visiems vaikams vienodų išmokų panaikinimas yra nerimą keliantis precedentas. Profesinių sąjungų lyderiai sako, kad vyriausybė bijo keisti mokesčių sistemą, todėl žaidžia su išmokomis ir taip kelia susipriešinimą Prancūzijos visuomenėje, pirmiausia tarp turtingųjų ir vargingųjų. Be to, socialistų planuojami pokyčiai prieštarauja pačiai socialinės apsaugos dvasiai. Kairiesiems universalios išmokos labai svarbios, nes tai būdas įtraukti geriau gyvenančius žmones į gerovės sistemą. Jei turtingieji pajus, kad su jais elgiamasi nesąžiningai, jie pradės dairytis garantijų ir apsaugos kur nors kitur, pavyzdžiui, privačiame sektoriuje.

Iš esmės tokio požiūrio laikosi ir pati socialistų vyriausybė, bet jai reikia sumažinti biudžeto deficitą. Todėl kas nors turi būti paaukota. O kol kas socialistai tikina, kad universalumo principas bus išsaugotas, nes vis tiek visi gaus vienokias ar kitokias išmokas. Jos tik bus mažesnės toms 12 proc. turtingiausių Prancūzijos šeimų. "Prašome kai kurių šeimų nedidelės aukos, kad galėtų išlikti visa sistema", - kalbėjo Socialistų partijos atstovė Corinne Narassiguin.

Reikia mažinti išlaidas

Tokie debatai būdingi ne tik Prancūzijai. Vakarų Europos šalyse visą pokario laikotarpį buvo laikomasi šio universalumo principo. Pavyzdžiui, net jei esi milijonierius ar milijardierius, sulaukęs pensinio amžiaus gauni tas pačias lengvatas ir nuolaidas, kurios taikomos visiems pensininkams be jokių išimčių. Tarkime, nereikia mokėti už tam tikrą kiekį suvartotos elektros, gali pigiau naudotis viešuoju transportu ir pan. Dabar daugeliui valstybių tai tapo ne pagal kišenę. Pirmiausia šio principo atsisako tos šalys, kuriose į valdžią ateina kairiųjų vyriausybė.

Prancūzija ir Italija turi ypač didelių problemų dėl biudžeto deficito mažinimo, nes iš esmės ir toliau nesilaiko įsipareigojimų bei susitarimų su Europos Sąjunga. Kartą Prancūzija jau atidėjo biudžeto deficito mažinimo tikslus, o šiemet visus šokiravo, kai ir vėl tai padarė. Šalis sulaukė neigiamos Briuselio reakcijos, tad paskelbė, kad imsis naujų priemonių.

Prancūzija turi apkarpyti savo išlaidas 3,6 mlrd. eurų, o kitais metais skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų negali viršyti 4,3 procento. Tai vis tiek gerokai daugiau nei ES nubrėžta ne didesnė kaip 3 proc. biudžeto deficito riba, todėl Briuselis gali net pareikalauti, kad Prancūzija pakeistų savo biudžetą. Nepaisydamas to Paryžius iki 2017-ųjų nustūmė tikslą sumažinti biudžeto deficitą iki 3 procentų. Kaip tik tais metais vyks kiti Prancūzijos prezidento rinkimai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"