TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atkas Lenino galvą

2015 08 07 6:00
Milžiniškas Lenino paminklas, stūksojęs Rytų Berlyne bemaž keturis dešimtmečius, buvo išmontuotas 1991 metais. dw.com nuotrauka

Reti driežai buvo paskutinė kliūtis iškasti iš po žemių didžiulę Lenino galvą, palaidotą drauge su visu paminklu Berlyno pakrašty.

Į 129 gabalus supjaustytas milžiniškas granito paminklas pasaulio proletariato vadui prieš ketvirtį šimtmečio buvo palaidotas miške, netoli Miugelhaimo kaimo rytiniame Berlyno pakraštyje. Dabar prisireikė Lenino galvos. Mat ji taps svarbiausiu eksponatu naujoje parodoje „Berlyno paminklai“ Špandau pilies (Zitadelle Spandau) muziejų komplekse. Tačiau tam, kad būtų galima iškasti galvą, iškilo rimta kliūtis – retų driežų kolonija, apsigyvenusi ant kalvos, po kuria ir guli palaidotas granitinis Leninas. Šie ropliai įtraukti į Raudonąją knygą daugelyje Europos šalių. Tik tuomet, kai gamtosaugininkai sėkmingai baigė driežų perkėlimo operaciją, buvo duotas leidimas kasinėti kalvą sunkiąja technika.

Iš pradžių „Lenino kalvą“ teko apjuosti balto audeklo tvora, kad vikrūs driežai neišsibėgiotų po mišką. Juos pavyko sugaudyti į žemę įkastomis plastikinėmis dėžutėmis su jauku ir dangteliu. Taip po truputį į jas įkritę driežai kasdien buvo surenkami ir perkeliami į naują vietą.

Lenino galvai iškasti Berlyno valdžia pasamdė specializuotą bendrovę. Paaiškėjo, kad paminklo fragmentai nėra labai giliai, jie užberti nestoru žemių ir skaldytų plytų sluoksniu. Tačiau operaciją sunkina Lenino galvos svoris – maždaug 3,5 tonos.

19 metrų aukščio Nikolajaus Tomskio sukurtas paminklas, iškaltas iš ukrainietiško granito, tuometės VDR sostinės Lenino aikštėje stūksojo beveik 40 metų. Kai Vokietija susivienijo, aikštė buvo pervardyta į Jungtinių Tautų, o monumentas išmontuotas. Paminklo šalinimo priešininkai rengė protestus, per kuriuos tautiečius iš Vakarų Vokietijos vadino „okupantais“, bijančiais Lenino simbolinės galios. „Jūs, FRG okupantai! Ar bijote net šio akmeninio Lenino?“ – skelbė vienas jų plakatų.

Didžiulės sėkmės sulaukė 2003 metais parodytas filmas „Good-bye, Lenin!“. Jame yra scena, kaip milžiniškas kranas pakelia granitinę galvą ir užverčia ant vilkiko platformos. Filme pasakojama tragikomiška istorija apie berniuką, kuris mėgina įtikinti iš komos po Berlyno sienos griūties atsigavusią mamą, kad senasis režimas, kurio karšta šalininkė ji buvo, tebegyvuoja.

Granitinio Lenino palaidojimo vieta iki šiol laikoma paslaptyje. Daugybė filmavimo grupių iš viso pasaulio (Rusijos, Japonijos, Prancūzijos, Anglijos, Italijos, pačios Vokietijos) teikia paraiškas, kad nori užfiksuoti galvos iškėlimo iš po žemių akimirkas, bet visos jos atmetamos. Miesto valdžia, nenoriai sutikusi patenkinti parodos organizatorių prašymą, pareiškė jokios procesijos nerengsianti. Lenino galva bus pervežta stengiantis neatkreipti visuomenės dėmesio. Smalsuoliams siūloma sulaukti 2016 metų pavasario ir tuomet pasigėrėti Iljičiaus galva Špandau citadelėje.

„DW-World„, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"