TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atmintis, kurią Pekinas nori ištrinti

2014 06 05 6:00
Tienanmeno aikštė kaip visuomet knibždėjo turistų, bet jie buvo akylai stebimi kareivių ir saugumo pareigūnų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš 25 metus daugiau kaip milijonas žmonų Kinijoje išėjo protestuoti prieš Komunistų partijos valdymą. Valdžia surengė kruviną susidorojimą ir iki šios dienos draudžia prisiminti šiuos įvykius.

Minint 25-ąsias Tienanmeno aikštės žudynių metines Pekino centre imtasi griežčiausių saugumo priemonių. Prieš šią sukaktį JAV pareikalavo, kad Kinija paleistų dešimtis pastaruoju metu sulaikytų žmonių, o pusiau autonominis Honkongo miestas paminėjo represijas prieš studentus atminimo ceremonija su žvakutėmis. Joje dalyvavo 200 tūkst. žmonių.

Tuo metu Kinijos sostinėje buvo dislokuota tūkstančiai policininkų ir saugumo pajėgų narių, ginkluotų automatais. Tienanmeno aikštėje ir aplink ją buvo matyti daug policijos sunkvežimių, ugniagesių mašinos ir greitosios pagalbos automobiliai. Saugumas pastaruoju metu buvo sustiprintas ir dėl virtinės išpuolių, dėl kurių valdžia kaltina separatistus iš šalies vakaruose esančio Sindziango regiono. Turistai ir prekiautojai vaikštinėjo po didžiulę aikštę Pekino širdyje, bet uniformuoti ir civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai stovėjo kiekviename kampe ir tikrino praeivių asmens dokumentus.

Šimtai neginkluotų civilių, kai kuriais duomenimis – daugiau kaip 1000, žuvo per kelias dienas 1989 metų birželį, kai kareiviai tankais užgniaužė mėnesius trukusius taikius protestus. Jų dalyviai, daugiausia studentai, reikalavo ekonominį Kinijos atsivėrimą atitinkančių politinių reformų. Po šių įvykių daug žmonių dingo, kiti prarado laisvę, treti negali atsikratyti atmintyje įstrigusių vaizdų arba kaltės, kad liko gyvi. Daugeliui sunku net kalbėti apie regėtus tų dienų žiaurumus.

Nuo to laiko Kinija labai stengiasi ištrinti tuos įvykius iš visuomenės atminties ir cenzūruoja kiekvieną incidento paminėjimą socialiniuose tinkluose, o pastarosiomis savaitėmis sulaikė dešimtis aktyvistų, teisininkų, menininkų ir kitų žmonių. Netgi dalijimasis asmeniniais prisiminimais laikomas ardomąja veikla.

1989-ųjų birželio 4 dienos karinis susidorojimas buvo esminis lūžis komunistų valdomos Kinijos istorijoje, lėmęs jos požiūrį į žmogaus laisvę iki pat šios dienos. Nors per tuos 25 metus Kinijos ekonomika, visuomenė ir miestai labai pasikeitė, tie, kurie mena protestus, trokšta priminti pasauliui, kad visa kita išliko - Kinijos politiniai šeimininkai toliau malšina bet kokį nepaklusnumą ir žodžio laisvę.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"