TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atominė elektrinė Juodosios jūros pakrantėje

2013 05 20 8:38
Turkijos sumanymas statyti branduolinę jėgainę prie Juodosios jūros kelia aistras, tačiau šalies vyriausybė įsitikinusi, kad atominė energetika jai būtina. news.in.msn.com nuotrauka

Rusijos žalieji įsitikinę, kad Turkijos noras plėtoti atominę energetiką kelia pavojų Rusijos saugumui. Nors Turkija ketina turėti dar dvi branduolines jėgaines, jie protestuoja tik prieš tą, kurią statys Japonijos ir Prancūzijos konsorciumas.

Vieną atominę elektrinę turinti Turkija iki 2023 metų ketina pasistatyti dar dvi branduolines jėgaines. Viena jų iškils Juodosios jūros pakrantėje už 400 kilometrų nuo Sočio. Rusijos aplinkosaugininkų teigimu, elektrinė atsiras regione, kuriame pasitaiko žemės drebėjimų, todėl įvykus nelaimei gali būti užkrėsta didžiulė Rusijos teritorija, kone iki pat Maskvos. Be to, jie kaltina Turkiją siekiant ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos, nes šiam projektui įgyvendinti pasirinktos Prancūzijos ir Japonijos bendrovės. Gavusi tokį pelningą užsakymą Prancūzija pažadėjo nebekalbėti apie armėnų genocidą.

Branduolinės aistros

Artimiausiais dešimtmečiais Turkijoje atsiras dvi atominės jėgainės. Vieną jų prie Akuju miesto statys Rusijos bendrovė "Rosatom", kitą - prie Juodosios jūros pakrantės esančio Sinopo - Prancūzijos ir Japonijos konsorciumas. Didžiausią Rusijos žaliųjų nepasitenkinimą kelia ši elektrinė. Jie teigia, kad jėgainėje įvykus avarijai radionuklidais bus užteršta Juodoji jūra. "Turkijos Juodosios jūros pakrantė - ypač didelio seisminio pavojingumo zona. Už 100-150 kilometrų nuo Turkijos kranto susisiekia litosferinės Anatolijos ir Juodosios jūros plokštės, kurių pasislinkimas nuolat sukelia požeminius smūgius, ir to pasekmės kartais būna itin skaudžios. Tikrą katastrofą Turkijoje sukėlė 1999 metais įvykęs žemės drebėjimas. Tuomet žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o bendra žala siekė 20-40 mlrd. dolerių", - pareiškė Rusijos ekologinio judėjimo "Ekovachta" aktyvistai.

Žalieji taip pat skelbia bauginamus vaizdus, kas ištiktų Rusiją ir Turkiją, jei šį regioną nuniokotų gamtos stichija. "Jeigu, pavyzdžiui, jėgainėje prie Juodosios jūros sugestų aušinimo sistema, kaip atsitiko 2011 metais Japonijos Fukušimos elektrinėje, ir į aplinką patektų radionuklidų, jais būtų užteršta milžiniška teritorija iki Maskvos ir Žemutinio Naugardo, o labiausiai nukentėtų Krasnodaro kraštas", - teigė Rusijos aplinkosaugininkai.

Negana to, jie įsitikinę, kad į Rusiją laidoti bus gabenamas ir panaudotas branduolinis kuras bei branduolinės atliekos. Jos greičiausiai keliaus laivais į Krasnodaro kraštą ir Rostovo sritį, nes pačioje Turkijoje nėra sukurta branduolinių medžiagų laidojimo struktūra.

Tačiau Rusijos gamtosaugininkams tikriausiai teks susitaikyti su tuo, kad Turkija statys branduolinę jėgainę prie Juodosios jūros, kaip lietuviams lemta susitaikyti su Rusijos atominės elektrinės statyba Kaliningrade, mat paveikti tris valstybes - Turkiją, Prancūzija ir Japoniją - nepavyks. Jų lyderiai pripažįsta, jog vargu ar pačioje Turkijoje atsiras daug visuomeninių organizacijų, kurios priešintųsi "branduolinėms Erdogano ir Putino avantiūroms, nes Turkija tik deklaruoja, kad vadovaujasi europietiškomis vertybėmis, o iš tiesų vykdo priešingą politiką, slopindama pilietinę visuomenę ir ribodama demokratinius judėjimus". Rusijos "Ekovachta" žada vienyti jėgas, ieškoti sąjungininkų kitose Europos valstybėse ir drauge skelbti Turkijos prekių bei jos kurortų boikotą. Judėjimas taip pat ragina Rusijos vyriausybę uždrausti įvežti į šalį branduolines atliekas iš užsienio ir reikalauti, kad prezidentas Vladimiras Putinas nurodytų iš Rusijos biudžeto skirti milijardus dolerių branduolinėms jėgainėms statyti kitose valstybėse. Kažin kodėl manoma, kad kitų kraštų žalieji ir gyventojai turėtų tuo džiaugtis.

Politinė nauda

Statyti antrą branduolinę elektrinę Turkija pakvietė dvi įtakingas užsienio bendroves - Japonijos korporaciją "Mitsubishi" ir Prancūzijos "Arevą". Rusijos žalieji, nematydami nieko bloga, kad Turkijoje branduolinę jėgainę statys ir Rusijos bendrovė, kritikuoja tik prancūzus ir japonus, kaltina juos naudojant dvejopus standartus. Prancūzijai prikišama, esą ši neketina reikalauti, kad Turkija pripažintų armėnų genocidą. Mat Turkijos energetikos ir gamtinių išteklių ministras Taneras Yildizas, duodamas interviu leidiniui "Sabah", pasakė: "Japonijos ir Prancūzijos dalyvavimas branduolinės jėgainės statyboje Turkijoje padės sureguliuoti klausimą, susijusį su armėnų genocidu. Investuojančios valstybės geriau pagalvos prieš darydamos tokio tipo pareiškimus." Apie armėnų genocidą prancūzai iš tiesų visuomet kalbėdavo gana aštriai. Praėjusių metų sausį Prancūzija net priėmė įstatymą, leidžiantį griežtai bausti tuos, kurie viešai neigia Osmanų imperijoje 1915-1917 metais vykdytą armėnų genocidą. Ankara jį iš karto pavadino "antiturkišku" ir pareiškė, jog tai kišimasis į Turkijos vidaus reikalaus.

Rusijos aplinkosaugininkai įžūliu linkę vadinti ir Japonijos elgesį. Jie aiškina, kad tuo metu, kai Fukušimos tragediją išgyvenusi Tekančios saulės šalis ketina atsisakyti branduolinės energetikos, japonų bendrovės siekia statyti atomines elektrines kitose valstybėse. Viena jų ir iškils Turkijoje prie Sinopo miesto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"