TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atominė energetika: už ir prieš

2012 03 05 6:03

Čekijos planai statyti du naujus branduolinius reaktorius gąsdina austrus, kurie atsisakė atominės energetikos prieš 30 metų.

Pernai Japonijos Fukušimos jėgainėje įvykusi katastrofa pakeitė debatus dėl atominių jėgainių ateities Europoje. Austrija seniai nusprendė apsieiti be atominės energetikos, bet jos kaimynė Čekija priešingai - nori labai padidinti atominės energijos gamybą.

Atominis amžius Austrijoje baigėsi nė neprasidėjęs. Visai prie pat Vienos ant Dunojaus kranto yra Zwentendorfo atominė jėgainė. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ji buvo pasirengusi startuoti. Tereikėjo instaliuoti kuro strypus ir paspausti mygtuką. Tačiau to niekada neįvyko, nes 1979 metais per nacionalinį referendumą austrai pasakė "ne" atominei energetikai.

Šiandien toji gamykla - tarsi vaiduoklis dinozauras. Galima prieiti prie pat reaktoriaus sienų į zonas, kurios veikiančioje gamykloje būtų radioaktyvios. Pastatai naudojami atominės energetikos inžinierių saugumo mokymams ir kaip kino dekoracijos.

Zwentendorfo dabartinės savininkės energetikos kompanijos EVN vadovai sako, kad tai buvo labai brangiai atsiėjęs sprendimas, bet austrai jo nesigaili. Per tuos metus Zwentendorfas kainavo apie milijardą eurų, nors niekada negamino energijos. "Mes manome, kad tai tobulas žaliosios atsinaujinančios ateities energijos simbolis. Nuo 2005 metų mes čia gaminame saulės energiją, kuri tiekiama keliems šimtams regiono namų ūkių", - sako Stefanas Zachas iš EVN.

Austrija veržiasi būti atominės energetikos atsisakymo lyderė Europoje. Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichus akcentuoja, kad svarbiausia - saugumas. "Austrija pasisako prieš atominę energetiką. Po Fukušimos aišku, kad ji neturi ateities Europoje ir pasaulyje. Mes matome, kad atominės jėgainės nėra saugios, ir ieškome sąjungininkų, kad rastume kelią Europai be atominės energetikos."

Už Europą be atominių reaktorių pasisako ir Airija, Portugalija, Graikija bei kelios kitos šalys, bet Austriją supa kaimynės, kurios su tuo nesutinka.

Čia pat už sienos yra Čekijos Temelino branduolinė jėgainė. Praha elgiasi visai kitaip nei Vokietija, kuri po Fukušimos nusprendė palaipsniui išjungti visus branduolinius reaktorius - Čekija  planuoja statyti du naujus. Jos energetikai sako, kad šalis turi mažinti savo priklausomybę nuo anglies.

"Mes privalome galvoti apie saugią atominę energetiką, nes neturime užtektinai anglių kietojo kuro gamykloms ir užtektinai vietos hidroelektrinėms. Todėl turime importuoti naftą arba dujas. Vienintelė galimybė Čekijos Respublikai šiuo metu sumažinti CO2 išmetimą yra saugi branduolinė energetika", - sako Petras Zavodsky iš Čekijos energetikos grupės CEZ.

Temelino jėgainė, pastatyta pagal sovietinį projektą ir atnaujinta pagal JAV technologiją, yra nuolatinis Vienos ir Prahos nesutarimų šaltinis. Austrija pasiryžusi kovoti su Prahos plėtros planais. Čekų specialistai sako, kad Vienos rūpestis nukreiptas ne ten, kur reikia. Jie tikina, kad Temelino jėgainė yra tokia pati saugi, kaip ir daugelis atominių elektrinių pasaulyje. P.Zavodsky nepritaria tiems, kurie beatodairiškai pasisako už atominę energetiką negalvodami apie riziką ir padarinius. Jis džiaugiasi, kad Čekija turi tokias kaimynes kaip Austrija ir Vokietija - labai atsargias ir tikslias. Tačiau galutinį sprendimą dėl Temelino priims ne Briuselis ar Viena, o Praha. Čekijos valdžia laikosi pozicijos, kad branduolinė energetika yra esminė šalies energetiniam saugumui.

Daugelis čekų mano, kad austrų požiūrį lemia seni sovietinių laikų prietarai. Savo ruožtu austrai įsitikinę, kad tiesa jų pusėje. Tuo metu Prancūzija, neketinanti atsisakyti savo branduolinio sektoriaus, stengiasi padidinti jo saugumą. Šios pastangos ypač suaktyvėjo po Fukušimos nelaimės. Ekspertai, ištyrę šalies atominių elektrinių būklę, paskelbė, kad šiai sričiai reikalingos skubios investicijos, reikalaujančios dešimčių milijardų eurų. Be to, jie ragina iki 2014 metų pabaigos įsteigti "greitojo reagavimo pajėgas", kurios mažiau nei per parą pradėtų likviduoti galimą avariją branduoliniame objekte. Vis dėlto jų išvada tokia, kad Prancūzijai nėra skubios būtinybės stabdyti branduolinius reaktorius. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy remia tolesnę branduolinės energetikos plėtrą, nors opozicinės partijos tvirtina, kad Prancūzija turi sumažinti savo priklausomybę nuo branduolinės energetikos.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"