TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atominiai šunys

2011 03 23 0:00
Vienas iš nesaugių Kazlodujaus rusiškų reaktorių. Laimė, jis jau nebeveikia.
AFP/Scanpix nuotrauka

Fukušima - ne vienintelė elektrinė, kurioje anksčiau ar vėliau buvo galima branduolinė avarija. Pasaulyje - nuo Bulgarijos iki Niujorko - dar yra penkios atominės jėgainės, nuo kurių taip pat negalima nuleisti akių.

Apie tai rašo JAV žurnalo "Foreign Policy" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Charlesas Homansas straipsnyje "Atominiai šunys".

Bulgarija: Kozlodujaus elektrinė

Kai JAV energetikos departamentas į įslaptintą 1995 metų ataskaitą įtraukė pavojų keliančių posovietinio bloko atominių

elektrinių sąrašą, pavojingiausiųjų penketukui buvo priskirti du reaktoriai iš Bulgarijos Kozlodujaus jėgainių komplekso. Senstanti sovietinių reaktorių technologija nuolat vertė nerimauti, negana to, padėtį dar labiau sunkino padėtis, į kurią buvo patekusi Bulgarija. "Vis nutrūkstantis elektros srovės tiekimas (dažniausiai žiemos mėnesiais) kankina Bulgariją nuo 1984 metų. Dažnai būna taip, kad elektros tiekimas trunka tris valandas, o paskui jis valandai nutraukiamas. Nuolat energijos stygių jaučiantys bulgarai siekia, kad Kozlodujaus elektrinė veiktų bet kokia kaina", - rašoma toje ataskaitoje.

Vis dėlto abu daugiausia rūpesčių kėlę jėgainės reaktoriai buvo uždaryti 2004 metais, o kitus du iš likusių keturių nutarta užkonservuoti dideliam bulgarų nepasitenkinimui. Tačiau tokia buvo viena Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sąlygų. (Toks pat reikalavimas iškeltas ir Lietuvai. Mūsų krašte veikusius sovietinius reaktorius JAV energetikos departamentas taip pat buvo įtraukęs į pavojingiausiųjų sąrašą.)

Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas vėl paragino europiečius persvarstyti šį klausimą, kai 2009 metų pradžioje, gilią žiemą, kilus Rusijos ir Ukrainos ginčui dėl apmokėjimo už gamtines dujas Bulgarija liko be dujų. Tačiau ES nebuvo linkusi nusileisti. Todėl Bulgarija, užuot paleidusi senus reaktorius, tame pačiame atominiame komplekse ėmė planuoti statyti naujus, tariamai saugesnius. Jai užsimojo padėti Rusijos nacionalinė atominės energetikos bendrovė "Rosatom". Pirmojo reaktoriaus statybos darbus numatyta pradėti šį rugsėjį. Bulgarija nepaiso tragiškų Fukušimos įvykių ir nė neketina iš naujo apsvarstyti branduolinės jėgainės statymo planų.

Turkija: Akkuyu elektrinė

Per Turkiją einantis Šiaurės Anatolijos tektoninis lūžis lemia, kad ši valstybė yra viena iš labiausiai seismiškai aktyvių. Praėjusį šimtmetį Turkijoje įvyko 14 žemės drebėjimų, per kiekvieną jų žuvo daugiau kaip 1000 žmonių. Dėl to turkai atsargiai kalba apie branduolinę energetiką. Rusijos energetikos konsorciumo planus statyti elektrinę Akkuyu vietovėje, netoli Viduržemio jūros Mersino uosto, teko atidėti dėl 2000 metais kilusių visuomenės protestų. Vėliau, 2009-aisiais, buvo atidėtas ir kitas Rusijos siūlymas pastatyti dar vieną atominę jėgainę Juodosios jūros pakrantėje. Tik tai jau padaryta dėl kitų priežasčių - Turkija susirūpino didėjančia savo šalies energetine priklausomybe nuo Rusijos.

Tačiau trečias bandymas pavyko. Praėjusiais metais Turkija ir Rusija sudarė svarbų energetikos susitarimą - pasirašė sutartį, kad "Rosatom" antrinė bendrovė pastatys Akkuyu atominę jėgainę. Kilus Fukušimos katastrofai Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą entuziastingai pritarė šiam projektui, nors vietos gyventojai nuolat rengia protestus, o preliminariai parinktam reaktoriaus modeliui, kaip pernai JAV dienraščiui "The New York Times" užsiminė Turkijos energetikos ekspertas, nepritaria Europos institucijos.

Armėnija: Metsamoro elektrinė

Pagrindinė Armėnijos atominė jėgainė, tiekianti šaliai 40 proc. elektros energijos, po truputį sensta. Ši elektrinė pastatyta 1980 metais netoli šalies sostinės Jerevano, kuriame gyvena 1,1 mln. žmonių. Jėgainėje veikia sovietinio modelio reaktorius, sukurtas dar praėjusio šimtmečio viduryje (tokie pat reaktoriai naudoti ir Bulgarijos Kozlodujaus komplekse). Jame nėra numatyta kai kurių esminių saugumo funkcijų, taikomų moderniose atominėse elektrinėse. Metsamoro reaktorių ES apibūdino kaip "seniausią ir mažiausiai patikimą" iš visų 66 tokio tipo veikiančių reaktorių.

Metsamoro elektrinė buvo uždaryta 1989 metais, kai įvykus žemės drebėjimui susirūpinta dėl jos saugumo. Tačiau 1990-ųjų viduryje jėgainė vėl pradėjo veikti. Dėl jos reaktoriaus saugumo nuolat kyla nesutarimų tarp Armėnijos ir Europos bei Amerikos valdžios institucijų, kurios remia Armėniją pinigais ir nuolat jaučia nerimą dėl šios elektrinės gyvybingumo. Bet Armėnijos vadovai vis tvirtina, kad jėgainė yra puikios būklės. Planai uždaryti Metsamoro reaktorių metai iš metų atidedami, o šalies pareigūnai jau teigia, jog jis greičiausiai veiks iki 2017-ųjų. Pakeisti reaktorių naujesniu, saugesniu rusišku modeliu vis atidedama dėl finansinių problemų.

JAV: Indian Pointo elektrinė

Rugpjūtį JAV branduolinės energetikos priežiūros komisija apskaičiavo, kad 104 Amerikos atominės elektrinės per žemės drebėjimą gali būti pažeistos. Kuri iš jų kelia didžiausią riziką? Manoma, jog tai trečiasis Indian Pointo elektrinės reaktorius, veikiantis Niujorko valstijos Vestčesterio vietovėje, vos už 32 kilometrų nuo Manhatano. Kitos elektrinės, ypač Kalifornijos "Diablo Canyon" ir San Onofrės branduolinės energijos stotis, galingą žemės drebėjimą atlaikytų kur kas geriau, nes jas statant, priešingai nei Indian Pointo, buvo atsižvelgta į tokią galimybę ir tam pasirengta.

Amerikos žinių kanalas MSNBC pranešė, kad tikimybė, jog žemės drebėjimas pažeis trečiojo reaktoriaus šerdį, yra viena iš dešimties tūkstančių - septynis kartus didesnė už šalies vidurkį (pavyzdžiui, tikimybė, kad amerikietis žus per automobilio avariją, yra 1 iš 6600). Tačiau ir tai neįtikina Niujorko politikų, kurie šiek tiek baikštesni nei jų kolegos iš Jerevano ar Sofijos. "Man jau seniai kelia susirūpinimą Indian Pointas. Suprantu reaktoriaus galią ir kokią naudą jis teikia. Tačiau taip pat suvokiu, kokią riziką kelia... Esame gavę naujos informacijos ir ketiname ją gerai išstudijuoti", - praėjusią savaitę sakė dabartinis Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo.

Japonija: Šikos elektrinė

1999 metais per įprastinį Šikos atominės jėgainės (veikiančios 15 tūkst. gyventojų turinčiame mieste) reaktoriaus patikrinimą įvyko nelaimingas atsitikimas, kuris sukėlė 15 minučių trukusią nekontroliuojamą grandininę reakciją. Tuomet nieko nenutiko, tačiau informacija apie šį incidentą buvo nuslėpta, o tai laikoma blogiau už patį nusikaltimą. Elektrinės vadovai slėpė visus duomenis apie įvykį iki 2007 metų, kol Japonijos vyriausybė, nutarusi patikrinti visą šalies atominių jėgainių tinklą, išsiaiškino, kas nutiko Šikos elektrinėje, ir liepė ją laikinai uždaryti.

Tai buvo jau antras jėgainės darbo nutraukimas per keletą metų. 2006-aisiais teismas nusprendė ją uždaryti, nes vietos gyventojai teigė, jog Šikos konstrukcijos nepajėgios atlaikyti tokio galingumo žemės drebėjimų, kokių pagrįstai galima tikėtis šioje vietovėje. Vėliau teismo sprendimą panaikino Japonijos branduolinės ir pramoninės saugos agentūra.

Šikos problemos - tai tik dalis plataus masto Japonijos branduolinės energetikos saugumo bėdų, kuriomis buvo susidomėta prasidėjus Fukušimos tragedijai. Kovo 12 dieną vienas Japonijos seismologas britų dienraščiui "The Guardian" tvirtino, kad dauguma Japonijos pirmosios kartos atominių elektrinių pastatytos teritorijose, kuriose žemės drebėjimai santykinai reti. Ir nors dėl žemės drebėjimo 2000 metų viduryje atsirado gedimų keliose jėgainėse, nei valstybės įmonės, nei branduolinės energetikos priežiūros institucijos nesuvokė galimos katastrofos grėsmės, kuri jau tykojo po kojomis.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"