TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atpirkimo ožiais tampa Europos marginalai

2010 04 15 0:00
Romų vaikai beveik neturi galimybių įgyti normalų išsilavinimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Veltėdžiai, parazitai, nusikaltėliai" - tokiais žodžiais dažnas palydi romų bendruomenės narį. Romų Europoje gyvena apie 12 mln. ir metams bėgant jų socialinė atskirtis tik didėja.

Jie yra didžiausia ir skurdžiausia Europos mažuma. Romų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei kitų europiečių, jie neretai tenkinasi itin prastomis gyvenimo sąlygomis, nedirba. Jų šeimose dažniau pasitaiko kūdikių mirčių. Kai kuriuose Europos kraštuose gyvenantys romai savo vaikus siunčia į gatves, kur šie elgetauja ar renka šiukšles, kurias vėliau galima parduoti.

Dažnam europiečiui romas asocijuojasi su nusikaltimais ir elgetavimu.

Net ir išsilavinę žmonės pateisina diskriminacinį elgesį su šiais tamsesnio gymio klajokliais, prieš kelis šimtus metų į Europą atkeliavusiais iš Indijos. Romai nuolat kenčia patyčias ir išpuolius, kurie pastaruoju metu itin suintensyvėjo. Prieš savaite Rumunijoje buvo suimta 17 žmonių, kurie įtariami į Jungtinę Karalystę išvežę 170 romų vaikų. Vengrijos parlamente pirmą kartą vietų užsitikrino kraštutinių dešiniųjų partija "Jobbik", atvirai pasisakanti prieš romus, kurie sudaro 5-7 proc. šalies gyventojų.

Nepatinka "gerovės parazitai"

Skaudžiausiai romų mažumoms Europos šalyse kirto ekonominė krizė. "Gyvenimo sąlygos ir taip negerėjo, bet dabar atėjus krizei jos tapo tikrai prastos", - pasakojo 27 metų romas Davidas Markas, atstovaujantis Rumunijos Romų pilietiniam aljansui. Anksčiau Rumunijos ir aplinkinių valstybių romai traukdavo uždarbiauti į Italiją ar Ispaniją, tačiau sunkmečiu susirasti darbą tampa vis sunkiau. Atgal į Rytų Europą ar Balkanus romai grįžta nieko nepešę. "Jie išvyko dėl socialinės atskirties, bet grįžta irgi dėl socialinės atskirties", - teigė D.Markas.

Ekonominės krizės akivaizdoje romai tapo atpirkimo ožiais. Nuo 2008 metų Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje padaugėjo prieš juos nukreiptų išpuolių. Vien Vengrijoje per dvejus metus užfiksuota 45 tokių nusikaltimų, devyni romai buvo nužudyti. Šalį ypač stipriai supurčiusi krizė ant politinio pjedestalo iškėlė kraštutinius dešiniuosius "Jobbik", kurie romus atvirai vadina "sukčiais čigonais" ir "gerovės parazitais".

Rasistinė retorika ir populistinės kalbos pasiekė labiausiai nusivylusių vengrų ausis. Partijai ypač sekėsi tokiuose miestuose kaip šiaurinėje Vengrijos dalyje esantis Ozdas. Žlugus geležinei uždangai miestas įklimpo į nesibaigiančią krizę ir nedarbo duobę. Trečdalis Ozdo gyventojų yra romai, o nedarbas mieste siekia 20 procentų. "Daugumai mūsų jau bloga, kad čigonams socialinis aprūpinimas tapo jų gyvenimo būdu. Man daro įspūdį "Jobbik", apie tai kalbanti itin atvirai", - sakė 27 metų mechanikas Andras Kemacsas iš Ozdo. Iš maždaug 13 tūkst. šio miesto romų darbą turi tik tūkstantis. Visi kiti gyvena iš socialinių pašalpų. "Per 500 metų čigonai nesugebėjo priimti kultūrinių normų ir taikiai sugyventi su dauguma. Devyni iš dešimties nusikaltėlių yra čigonai. Visa tai turi baigtis. Mums reikia didinti visuomenės saugumą ir kurti darbo vietas. Priversti juos dirbti. Reikia socialinę aprūpinimo sistemą susieti su bendruomeniniu darbu", - mieste kalbą rėžė "Jobbik" kandidatas į parlamentą Andras Kisgergely.

Veikia išankstinė nuomonė

Inertiškos valstybinės institucijos ir abejotinos politikų iniciatyvos padėties beveik negerina. Vasarį Rumunijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad polinkis į nusikalstamumą yra romų biologinė savybė. Tiesa, vėliau šių žodžių jis mėgino išsiginti. Žmogaus teises ginanti organizacija "Amnesty International" skelbia, kad Čekijos valdžia nepaliauja siuntusi romų vaikų į mokyklas, skirtas turintiesiems nedidelių protinių sutrikimų. "Švietimo ministerija žino, kad romų vaikai turi potencialo mokslui, bet savivaldybės dažnai nenori įgyvendinti įstatymų, nes jas vis dar veikia prietarai ir stereotipai", - teisinosi čekų žmogaus teisių ministras Michalas Kocabas. Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje romų vaikai turi pereiti neįveikiamas kliūtis, kad galėtų mokytis normaliose mokyklose. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos įstatymų, draudžiančių diskriminaciją rasiniais pagrindais, nuolat nesilaiko 12 Europos Sąjungos (ES) narių.

Bemoksliai marginalai

Dauguma romų taip ir neįgyja tinkamo išsilavinimo. Slovakijoje vidurinę baigia vos 3 proc. romų vaikų, o universitetą - tik 0,3 procento. "Jie arba lanko tik romams skirtas klases, nes nusprendžiama, kad jie netinka normalioms klasėms, arba - dar blogiau - iš viso nelanko mokyklos", - sakė Joszefas Berenyi, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovas. Iš 5,4 mln. Slovakijos gyventojų maždaug dešimtadalis yra romų. Dauguma jų gyvena už visuomenės ribų izoliuotose ir apleistose gyvenvietėse, kur dažnai nebūna elektros, vandens, jiems sunkiai pasiekiamos medicinos paslaugos.

Mėgindama gelbėti blogėjančią situaciją Slovakijos valdžia pasiūlė įkurti specialius internatus, tačiau sulaukė EK ir žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimo. Slovakų premjero Roberto Fico teigimu, ši programa "palengva leistų kiek įmanoma daugiau romų vaikų perkelti į internatus ir taip atitraukti nuo to gyvenimo būdo, kuris praktikuojamas jų gyvenvietėse". EK įspėjo, kad tai gali tik dar labiau izoliuoti ir taip už visuomenės ribų gyvenančią mažumą. "Išplėšti iš savo aplinkos ir atitraukti nuo šeimų romų vaikai patiria išpuolį prieš jų tapatybę", - savo pranešime pareiškė "Amnesty International".

Čekijoje prieš kelias savaites nuvilnijo skandalas, kai valdžia pasiūlė mokyklose įvesti romų kalbos pamokas. Daugiau nei 85 tūkst. čekų socialiniame tinklalapyje "Facebook" prisidėjo prie protesto kampanijos "Peticija prieš romų kalbos mokymą Čekijos mokyklose", nepaisydami to, kad pamokos būtų neprivalomos ir vyktų tik sutikus tėvams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"