TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atrasta "dieviškoji" dalelė

2012 07 05 6:03

Po beveik pusę amžiaus trukusių paieškų fizikai paskelbė aptikę naują subatominę dalelę, kurios savybės atitinka Higgso bozoną - masę suteikiantį pagrindinį visatos statybinį elementą. 

Mokslininkų pranešimas apie šios paslaptingos elementariosios dalelės atradimą Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centre buvo sutiktas sveikinimo šūksniais ir ovacijomis atsistojus. Juk naujasis radinys "atitinka ilgai ieškotą Higgso bozoną", dar vadinamą "dieviškąja dalele", nors CERN ir skelbia, kad radiniui identifikuoti dar reikės tolesnių tyrimų. 

"Pasiekėme labai svarbų gamtos suvokimo elementą. Šis atradimas atveria kelią išsamesnėms studijoms, kurioms reikės daugiau statistinių duomenų ir kurios nustatys naujosios dalelės savybes bei nušvies kitas mūsų visatos paslaptis", - sakė CERN generalinis direktorius Rolfas Heueris.

Džiaugsmo neslėpė ir pats 82 metų Jungtinės Karalystės fizikos teoretikas Peteris Higgsas, kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą, kad tokia dalelė turėtų egzistuoti, nes jis laikė ją trūkstama grandimi didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje. "Niekada nesitikėjau, kad ji bus aptikta dar man gyvam esant. Prašysiu savo šeimos padėti į šaldytuvą šampano", - pasakė jis išgirdęs naujieną Edinburgo universitete, kuriame šiuo metu dirba.

Higgso bozono atradimas patvirtintų Standartinio modelio teoriją, kuri nusako materijos sudedamąsias dalis ir pagrindines jėgas. Ši itin sėkminga teorija turi kelias spragas, kurių didžiausia yra klausimas, kodėl kai kurios dalelės turi masę, o kai kurios - ne. Manoma, kad P.Higgso ir kelių kitų mokslininkų "sugalvotas" bozonas, egzistuoja nematomame visur esančiame lauke, kuris susidarė po Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš maždaug 13,7 mlrd. metų. Teorija skelbia, kad kai kurios dalelės, susidūrusios su Higgso bozonu, sulėtėja ir įgauna masę, tuo tarpu kitoms dalelėms, tokioms kaip šviesos fotonai, jokių kliūčių nebūna.

CERN didžiulėje požeminėje laboratorijoje vyksta kone šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimai, per kuriuos jie "sudūžta" į subatomines "nuolaužas". Jos ir yra tyrinėjamos ieškant trumpalaikių Higgso bozonų pėdsakų. Tai sunkus darbas, nes tarp skirtingos masės dalelių atsiranda trilijonai signalų.

Metams bėgant bozonų ieškojo dešimtys tūkstančių fizikų, o šiai paieškai buvo skirta milijardai dolerių. Mokslininkai palaipsniui vis mažino masės intervalą, kuriame ši dalelė galėtų egzistuoti. CERN laboratorijoje naujoji dalelė atrasta maždaug 125-126 gigaelektronvoltų (GeV) masės intervale. Tai padaryta dviejose nepriklausomai viena nuo kitos dirbančiose laboratorijose, nes siekta išvengti šališkumo. Abiejų laboratorijų mokslininkai pranešė, jog tikimybė, kad gautas rezultatas gali būti matematikos išdaiga, yra vos 0,00006 procento.

"Tai preliminarūs rezultatai, bet mes matome signalą maždaug ties 125 GeV. Tai tikrai nauja dalelė. Žinome, kad tai turi būti bozonas, ir tai - sunkiausias kada nors rastas bozonas. Potekstės labai reikšmingos ir kaip tik dėl šios priežasties privalome dirbti itin kruopščiai, atlikdami daugybę kryžminių patikrinimų", - sakė vienas iš šio eksperimento dalyvių Joe Incandela.

Mokslininkai jau pradėjo svarstyti, ką galėtų reikšti šis istorinis atradimas. "Higgso bozono buvo laukiama daugiau kaip keturis dešimtmečius ir jeigu jo nebūtų, viso pasaulio teoretikai desperatiškai grįžtų prie savo braižybos lentų", - sakė Anthony Thomasas iš Adelaidės universiteto Australijoje. Jam pritaria ir CERN fizikas Yves'as Sirois.

"Tai turėtų būti Higgso bozonas ir tai gali padėti paaiškinti, kaip pačioje visatos pradžioje per milijardinę sekundės dalį po Didžiojo sprogimo atsirado materija. Tai gali būti Higgso bozonas, bet taip pat gali būti kokia nors daug didesnė dalelė, atverianti duris į naują teoriją, kuri pranoktų standartinį modelį", - aiškino jis. Mokslininkas priminė, kad pagal vadinamąjį standartinį fizikos modelį bozonai laikomi veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis visatos egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų. Būtent todėl Higgso bozonas ir buvo pramintas "dieviškąja dalele".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"