TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atsigaunančiai Ispanijai mėgins vadovauti socialistai

2016 02 04 6:00
Ispanai žvaliai žingsniuoja į atsigavimą, nors daugybė skaudžių krizės padarinių dar neįveikta.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Ispanija sulaukė 68 mln. turistų ir jos ekonomika paūgėjo 3,2 proc., bet šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, partijoms nesusitariant dėl vyriausybės.

Ispanijos karalius Pilypas VI patikėjo Socialistų partijos vadovui Pedro Sanchezui šalies vairą, kai ankstesnei vyriausybei vadovavęs konservatyvių pažiūrų Mariano Rajoy per šešias savaites po rinkimų nesugebėjo sudaryti naujo ministrų kabineto.

Politinė nežinomybė

Po gruodį vykusių rinkimų Ispanijoje susiklostė neaiški padėtis, kai M. Rajoy centro dešinės Liaudies partija gavo daugiausia balsų, bet nesugebėjo užsitikrinti absoliučios daugumos. Laikinajam vyriausybės vadovui M. Rajoy nepavyko sudaryti naujo kabineto, nes kitos partijos atsisakė jį palaikyti. Jis siekė suburti plačią koaliciją, į kurią įeitų ir jo partija, ir socialistai, per rinkimus likę antri, ir neseniai susikūrusi centro dešiniųjų „Ciudadanos“ („Piliečių“) partija, užėmusi ketvirtą vietą. Tačiau socialistų lyderis P. Sanchezas šį planą ne kartą atmetė. Susitikęs su karaliumi jis sakė norįs pamėginti atlikti tai, ko nepavyko padaryti M. Rajoy.

P. Sanchezas pabrėžė esantis pasiruošęs tartis su visomis kairiosiomis ir dešiniosiomis partijomis, kad būtų sudaryta „pažangi“ vyriausybė. Prieš griežtą taupymą nusistačiusi neseniai įkurta partija „Podemos“, per rinkimus gruodžio 20 dieną likusi trečia, siūlėsi sudaryti vyriausybę su socialistais. P. Sanchezas sveikino pasiūlymą, bet sakė, kad pirmiausia abiem partijoms reikia susitarti dėl programos.

Perspektyvas sudaryti kairiosios pakraipos koaliciją temdo tai, kad „Podemos“ reiškia palaikymą referendumui dėl turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos, o tam P. Sanchezas griežtai priešinasi.

Spartus augimas

Šis politinis neaiškumas tvyro Ispanijos ekonomikai sparčiai atsigaunant. Dar visai neseniai šalis buvo prie bankroto ribos, baimintasi, kad pasikartos Graikijos scenarijus, o paskui Ispanija kelerius metus patyrė reecesiją ir didžiausią visoje Europoje nedarbą. M. Rajoy vyriausybė ėmėsi griežto taupymo programos, drastiškai sumažino išlaidas ir pakėlė mokesčius, gavo tarptautinę pagalbą bankams. Taip Ispanija buvo išgelbėta nuo žlugimo, bet tai padidino atskirtį visuomenėje ir per rinkimus kainavo M. Rajoy daug balsų.

Šiuo metu Ispanijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių iš Europos šalių, nors tebėra didelis nedarbas. Ekonomikos augimo tempu, kuris yra didžiausias nuo 2007-ųjų, Ispanija lenkia net Vokietiją.

2015 metais Ispanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,2 procento. Ispanijos ekonomikos augimas akivaizdus jau antrus metus, nuo 2014-ųjų. Nepaisant politinio nestabilumo, prognozės šiems metams taip pat geros. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija mano, kad šiemet Ispanijos ekonomika augs 2,7 proc., ir toks tempas bus vienas sparčiausių Europoje (euro zonoje, kurią sudaro 19 valstybių, tikimasi 1,8 proc. ekonomikos augimo).

Milijonai turistų

Prie šių gerų naujienų galima pridėti dar vieną – pernai Ispaniją aplankė rekordinis užsienio turistų skaičius – 68,1 milijono. Ispanija paveržė keliautojus iš kitų Viduržemio jūros valstybių, tokių kaip Tunisas ar Egiptas, kur padaugėjo ekstremistinių išpuolių.

Manoma, kad sveikas turizmo sektorius, sukūręs 14 proc. Ispanijos BVP, buvo vienas veiksnių, kurie lėmė spartų šalies augimą drauge su vidaus vartojimu, mažomis palūkanomis euro zonoje ir mažomis naftos kainomis pasaulyje. Vis dėlto „Morgan Stanley“ analitikai įžvelgia, kad augimo tempai lėtės, nes ekonomika nesiplečia į naujus verslus.

Pernai Ispanijos turizmo sektorius paūgėjo 4,9 proc., palyginti su ankstesniais metais. Daugiausia turistų Ispanija sulaukė iš Jungtinės Karalystės (15,7 mln.) ir Prancūzijos (11,5 mln.), šiek tiek mažiau iš Vokietijos (10,3 mln.). Didžiausia traukos vieta buvo Katalonija – ją aplankė 17,4 mln. turistų iš užsienio. Dar 11,7 mln. buvo keliautojų į Balearų salas, 11,6 mln. – į Kanarus.

Turizmo srityje Ispanija siekia dar didesnių laimėjimų ir skyrė 187 mln. eurų istoriniams paminklams propaguoti, seniems namas griauti ir pėsčiųjų gatvėms tiesti.

Milijonai bedarbių

Nedarbas tebėra didelė bėda ispanams, nors pernai jis taip pat rekordiškai sumažėjo – beveik 3 procentais. Vis dėlto skaičiai baisūs – darbo neturi 4,78 mln. ispanų, arba 20,9 proc. darbo jėgos. Didesnis nedarbas fiksuojamas tik Graikijoje.

Nedarbas buvo svarbiausia tema per rinkimų kampaniją, ir M. Rajoy buvo sunku apsiginti, kai varžovai pliekė vyriausybę dėl taupymo programos, pridurdami, jog daugelis sukurtų naujų darbo vietų yra netvarios ir prastai mokamos, žmonių, dirbančių pagal laikinas nesaugias sutartis, skaičius padidėjo. Nedarbas tarp jaunesnių nei 25 metų žmonių siekia 46,2 procento.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"