TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atsigaunanti Prancūzijos ekonomika lėtina reformas

2013 09 25 6:00
F.Hollande'as pažadėjo, kad Prancūzijoje pagerės sąlygos verslininkams ir investuotojams. AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos ekonomikos atsigavimas turėtų pakelti žmonių nemėgstamo prezidento Francois Hollande'o ir jo partijos reitingus, tačiau gali sulėtinti nepopuliarias, bet būtinas reformas.

Prancūzija vėžlio žingsneliais brenda iš recesijos. Valstybės centrinis bankas paskelbė, kad šiemet Prancūzijos ekonomika augs 0,3 proc., o kitais metais - daugiau kaip 1 procentu. Šios naujienos pradžiugino prezidentą F.Hollande'ą, kuris pastaruoju metu sprendžia nelengvą galvosūkį: ar tęsti šalyje nepopuliarią pensijų reformą ir didinti mokesčius, ar atidėti reformas ir taip pakelti savo Socialistų partijos reitingus prieš kitų metų Europos Parlamento bei vietos savivaldos rinkimus?

Nauji mokesčiai

Nuo pat F.Hollande'o prezidentavimo pradžios Prancūzijos ekonomikos būklė tik blogėjo. Šalį smarkiai paveikė pasaulinė krizė: didėjo nedarbas, valstybės skola ir biudžeto deficitas. Prancūzijos prezidentas ėmėsi gelbėti valstybę jam priimtiniausiu būdu - gyventojus piktinančiais naujais mokesčiais.

Per pastaruosius dvejus metus Prancūzijoje buvo įvesta ar norėta įvesti keliasdešimt mokesčių. Bene žinomiausias iš jų - turtuolių mokestis. Tiesa, šalies vyriausybė jo atsisakė. Prancūzams teko sumokėti valstybei daugiausia iš visų euro zonos kraštų gyventojų. Ekonomikos ekspertų skaičiavimais, mokesčiai sudarė 46 proc. Prancūzijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didžiulę mokesčių naštą pajutę gyventojai streikavo ir keikė šalies vyriausybę bei prezidentą. Tačiau valdžia neketino mažinti apsukų. Ji nusprendė apmokestinti net elektronines cigaretes ir energinius gėrimus. Vis dėlto F.Hollande'as ėmė mąstyti, ar ne per daug reikalauja iš savo tautiečių. Pastaruoju metu jis nutarė šiek tiek atsitraukti ir pažadėjo prancūzams, kad naujų mokesčių valdžia neįves.

Iš piršto laužti pažadai

Nors Prancūzija lėtai kyla iš recesijos, ją vis dar kamuoja ekonominės krizės laikotarpiu persekiojusios bėdos: biudžeto deficitas neatitinka Mastricho kriterijų, pagal kuriuos jis neturi viršyti 3 proc. BVP, viešojo sektoriaus išlaidos net 15 mlrd. eurų (52 mlrd. litų) yra per didelės, o jaunimo nedarbas siekia 26 procentus.

Vis dėlto F.Hollande'as išlieka optimistas. Jis žada, kad nedarbas iki metų pabaigos sumažės, biudžeto deficitas 2015-aisiais atitiks Mastrichto kriterijus, o viešojo sektoriaus išlaidos bus karpomos ne taip drastiškai. Prezidentas taip pat tikina, jog Prancūzijoje pagerės sąlygos verslininkams ir investuotojams, be to, valstybė subsidijuos įmones, priimančias naujų darbuotojų.

Ekonomikos ekspertų nuomone, F.Hollande'o pažadai laužti iš piršto. Šių metų viduryje nedarbas Prancūzijoje didėjo, privatų sektorių paliko daugiau kaip 30 tūkst. darbuotojų, o investicijų mastas nebuvo toks, kokio tikėtasi. „Ekonomika dažniausiai atsigauna lėtai ir palaipsniui. Net vykdant griežtas reformas tam reikia nemažai laiko. Be reformų didelių pokyčių Prancūzijos ekonomikoje artimiausiu metu neturėtume sulaukti“, - kalbėjo ekonomistas Laurence'as Boone'as.

Pensijų reforma

Prancūzijos ekonomikos atsigavimą pagreitintų ir biudžeto skyles užkamšytų ilgai rengiama pensijų reforma. Tačiau ir šalies prezidentas, ir premjeras Jeanas-Marcas Ayrault delsia ją vykdyti. Kai kurių ekonomikos ekspertų manymu, pensijų reforma iki galo neparengta, todėl jos rezultatai neturėtų duoti apčiuopiamos naudos.

Visų pirma, Prancūzijos vyriausybė neketina vėlinti pensinio amžiaus. Jį nuo 60 iki 62 metų jau kilstelėjo parlamentas Nicolas Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu. Vyriausybė siūlo nuo 41,5 iki 44 metų pailginti įmokų į pensijų fondą laikotarpį.

Antras ginčytinas reformos aspektas – darbdavių mokamos socialinių įmokų dalies didinimas. „Jeigu padidėtų įmokos darbdaviams, jie ne tik negalėtų kelti darbuotojams atlyginimų, bet ir turėtų juos mažinti. Tai atsilieptų visų Prancūzijos darbuotojų gerovei“, - sakė profsąjungos TGP vadovas Thierry Lepaonas.

Jis drauge su kitų trijų profsąjungų vadovais jau griebėsi priemonių prieš prieštaringai vertinamą pensijų reformą. Paryžiuje, Marselyje, Lione ir kituose didžiuosiuose Prancūzijos miestuose į gatves išėjo dešimtys tūkstančių pasipiktinusių darbuotojų.

Politiniai motyvai

Pensijų reforma aktuali ne vien Prancūzijos valdžiai, kuri nenori, kad deficitas pensijų sistemoje 2020 metais pasiektų 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų). Sėkminga jos baigtimi suinteresuotas ir Europos ekonomikos reikalų komisaras Oli Rehnas. Jis paragino Prancūziją griežčiau reformuoti pensijų sistemą, padidinti pensinį amžių ir pagerinti konkurencingumą valstybėje.

Tačiau į Europos Komisijos pastabas Prancūzijos vadovai vargu ar atsižvelgs. Valdančioji Socialistų partija praranda populiarumą, todėl prieš kitų metų Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimus ji, norėdama pagerinti savo reitingus, stengsis išvengti nepopuliarių reformų. „Politiniai motyvai stabdo būtinų reformų įgyvendinimą. Ekonomikos atsigavimas gali jas dar labiau sulėtinti“, - pabrėžė L.Boone'as.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"