TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atšilimą temdo teritorinis ginčas

2013 06 25 6:00
Teritorinis ginčas dėl Kurilų salų neleidžia Rusijai ir Japonijai užmegzti artimesnių santykių. huffingtonpost.com nuotrauka

Nors matyti Rusijos ir Japonijos santykių atšilimas, nėra aišku, ar tai leis pagaliau išspręsti svarbiausią šių valstybių nesutarimą – dėl Kurilų salų priklausomybės. Rusijos ir Japonijos dvišalių santykių perspektyvas portale geopolitika.lt apžvelgia Viktoras Denisenka.

Japonija Kurilų salų kontrolę prarado po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien Kurilų salos priklauso Rusijai. Maskva atmeta Tokijo pretenzijas į šias teritorijas. Dėl neišspręsto Kurilų salų priklausomybės klausimo tarp Rusijos (anksčiau SSRS) ir Japonijos iki šiol oficialiai nėra pasirašyta taikos sutartis. Dvišalių santykių pagrindu laikoma 1956 metų Maskvos deklaracija, pagal kurią tarp SSRS ir Japonijos oficialiai nutraukta karo padėtis ir užmegzti diplomatiniai santykiai.

Ilgą laiką Kurilų salų problema buvo principinis klausimas - nenorėjo nusileisti nei Rusija, nei Japonija. Ginčą dėl Kurilų salų paaštrino 2010 metais tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas į šias teritorijas. Jis sukėlė tarp Maskvos ir Tokijo diplomatinę krizę, tačiau nuo vizito praėjo daugiau nei dveji metai. Kremliuje šeimininkauja Vladimiras Putinas, o Japonija rimtai svarsto galimybę pagerinti santykius su Rusija.

Rusijos interesai

Tiek Rusijai, tiek Japonijai svarbu pagerinti santykius ir dėl įvairių interesų. Svarbiausias Rusijos interesas – ekonominio pobūdžio. Maskvą domina Japonijos energetinė rinka. Šiandien apie 10 proc. Japonijoje per metus suvartojamų dujų yra nupirktos iš Rusijos. Maskva norėtų didinti Tokijui parduodamų dujų dalį, kuri palaipsniui turėtų nuolat augti.

Tačiau Japonijos rinka domina ir kitus tiekėjus. Suskystintas dujas Tokijui galėtų šiandien pasiūlyti Australija ir Kataras, o ateityje – ir Turkmėnija. Japonijos rinka domina Rusiją ir dėl to, kad pagrindinis rusiškų dujų eksportuotojas „Gazprom“ susiduria su vis didesniais sunkumais Europos rinkoje.

Kitas Rusijos interesas – jos Tolimųjų Rytų regiono raida, taip pat naujų, pažangių technologijų importas, jų panaudojimas. Realizuojant abu šiuos tikslus, Japonija galėtų tapti gera Rusijos partnere.

Japonijos interesai

Japonijos interesai neką mažesni nei Maskvos. Tokiją kamuoja teritoriniai nesutarimai ne tik su Rusijos Federacija, bet ir su Pietų Korėja bei Kinija. Su pastarąja praėjusių metų pabaigoje santykiai paaštrėjo dėl Senkaku salų. Kurį laiką buvo juntamas net galimos ginkluotos konfrontacijos pavojus.

Japonijai kelia nerimą ir akivaizdus Kinijos stiprėjimas. Taigi Tokijui nebelieka kitos išeities, kaip dairytis patikimų partnerių aplinkui, todėl Rusija galėtų tapti puikia atsvara augančiai Kinijos galiai.

Kompromisinis variantas

Ledai tarp Rusijos ir Japonijos pajudėjo per šių metų balandžio pabaigoje vykusį Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe vizitą į Maskvą. Per jį sutarta aktyvinti veiksmus ieškant būdų pasirašyti savo valandos tebelaukiančią taikos sutartį.

Atrodo, kad Maskva yra pasirengusi tam tikram kompromisui. Puse lūpų kalbėta apie dar 1956 metais kilusią idėją, kad Rusija gali grąžinti Japonijai dvi iš keturių jai priklausančių Kurilų salų – Šikotaną ir Habomajų, o Japonija atsisakys pretenzijų į kitas teritorijas. Galbūt apie tokį scenarijų kalbėjo pats V. Putinas, paminėjęs, kad klausimas dėl Kurilų salų gali būti išspręstas hikiwake būdu – šis terminas dziudo kovos mene, kurio gerbėjas yra Rusijos prezidentas, reiškia lygiąsias

Tačiau ar toks variantas būtų priimtinas Japonijai? Tokijas pernelyg ilgai laikėsi principinės pozicijos, kurią akcentavo kiekvieną kartą, kai tik pasitaikydavo proga. Todėl panašaus pobūdžio „lygiosios“ gali būti vertinamos Tokijuje kaip akivaizdus pralaimėjimas. Nėra didesnių abejonių, kad „pralaimėjimo“ retorika būtinai pasinaudotų Japonijos opozicinės jėgos, o pats žingsnis – pasiimant dvi kompromisines salas, bet atsisakant kitų – vargu ar būtų palankiai sutiktas Japonijos visuomenės.

Abejonės dėl pasirinkimo

Tikriausiai Japonija nėra visai tikra dėl savo strateginio pasirinkimo. Ne taip seniai Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera išreiškė Prancūzijai savo susirūpinimą, kad ši valstybė pardavė Rusijai du karinius „Mistral“ tipo laivus. Kaip pareiškė ministras, toks Prancūzijos sprendimas pažeis jėgų balansą Tolimuosiuose Rytuose

Gali būti, kad Rusijos ir Japonijos santykių atšilimas – tik laikinas reiškinys. Nereikėtų nuvertinti Kurilų salų problemos rimtumo, o svarbiausia - jos principinių aspektų kiekvienai šaliai. Tačiau jei ledai šioje plotmėje pajudės, tai, be jokių abejonių, bus istorinis reiškinys, leisiantis padėti dar vieną simbolinį tašką Antrojo pasaulinio karo istorijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"