TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atšilimas abipus Taivano sąsiaurio

2015 11 05 6:00
Aktyvistai Taibėjuje protestuoja prieš numatomą Taivano ir Kinijos prezidentų susitikimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Istorinis lyderių susitikimas vyks Taivano visuomenei vis nepalankiau žiūrint į glaudesnius santykius su Kinija ir baiminantis, kad Pekinas vis stipriau deda savo leteną ant nepriklausoma save laikančios salos.

Šią savaitę Kinijos ir Taivano prezidentai susitiks pirmą kartą nuo tada, kai prieš 66 metus pilietinis karas atskyrė šalis. Tai laikoma simboliniu įvykiu, atspindinčiu sparčiai gerėjančius ryšius tarp abiejų šalių, kurios šaltojo karo metais buvo nesutaikomos priešininkės.

Šeštadienį Singapūre numatytas Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Taivano lyderio Ma Ying-Jeou susitikimas gali būti ir paskutinė proga Kinijai paspausti nepaklusnią salą iki sausį vyksiančių Taivano prezidento ir parlamento rinkimų, kurie gali padaryti galą Ma Ying-Jeou ekonominio ir politinio suartėjimo su Kinija iniciatyvoms. Apklausos rodo, kad jo valdančioji Nacionalistų partija populiarumu atsilieka. Susitikimas gali padidinti valdančiųjų galimybes pelnyti dar aiškesnį mandatą toliau skatinti gerus santykius su Kinija, bet gali būti ir atvirkščiai – pernelyg didelis suartėjimas su Pekinu atgrasys rinkėjus.

Pezidentai Ma Ying-Jeou (kairėje) ir Xi Jinpingas demonstruoja draugiškumą tarp Taivano ir Kinijos, kuri laiko salą neatskiriama savo teritorijos dalimi.

Grasino susigrąžinti jėga

Abiejų šalių prezidentai nebuvo nė karto susitikę nuo 1949 metų, kai Chiang Kai-Sheko nacionalistai pralaimėjo pilietinį karą Mao Zedongo komunistams ir pabėgo į Taivano salą, esančią už 160 km nuo Kinijos krantų. Nuo tada šalys vystėsi visiškai skirtingai. Taivane buvo sukurta demokratija, o Kinijoje iki šiol nėra laisvės, nors šalies ekonominis augimas pastaraisiais metais buvo įspūdingas. Pekinas atkakliai tvirtina, kad Taivanas yra neatskiriama Kinijos dalis ir galiausiai bus susigrąžintas net jėga, jei reikės. Anksčiau tokie perspėjimai iš Pekino atskriedavo gana dažnai.

Vadovai susitinka kaip „abiejų Taivano sąsiaurio pusių lyderiai“ – tai jiems garantuoja lygiavertį statusą, galbūt siekiant užgesinti kritiką, kurią žeria už Taivano nepriklausomybę tvirtai pasisakanti opozicija, ji kaltina Ma Ying-Jeou nacionalistus pataikavimu Kinijai. Kad būtų išvengta protokolo problemos dėl kreipinio „prezidente“, abu lyderiai, kaip nurodė „Xinhua“, per susitikimą kreipsis vienas į kitą „pone“.

Tarp abiejų šalių nėra buvę jokių oficialių derybų, kol 2008 metais prezidentu tapęs Ma atmetė įsisenėjusį priešiškumą ir leido žemesnio rango pareigūnų susitikimus. Nuo tada Kinija ir Taivanas pasirašė 23 sutartis, daugiausia dėl prekybos, tranzito ir investicijų, jos glaudžiau susiejo Taivaną su didžiausia jo prekybos partnere, kurios ekonomika yra antra didžiausia pasaulyje. Singapūre lyderiai tik pasikeis idėjomis, jokių sutarčių nepasirašys.

Singapūro, kaip susitikimo vietos, pasirinkimas yra reikšmingas, nes šis Pietryčių Azijos miestas valstybė, kurios gyventojų daugumą sudaro etniniai kinai, palaiko glaudžius ryšius tiek su Kinija, tiek su Taivanu ir abiems yra neutrali žemė. Singapūre vyko ir 1992 metų neoficialios, tačiau esminį proveržį padariusios derybos, kai buvo pripažinta „vienos Kinijos“, kurios dalis yra Taivanas, formulė, tačiau abi šalys ją vis dėlto interpretuoja skirtingai.

Politika gali keistis

Per derybas Pekinas remiasi „1992 m. konsensusu“, bet jo nepripažįsta pagrindinė opozicinė Taivano Demokratinė pažangos partija (DPP), vadina jį beprasmiu ir visiškai neatitinkančiu žmonių nuotaikų saloje.

Kitais metais Ma baigia antrąją prezidentavimo kadenciją, o DPP kandidatas Tsai Ing-Wenas laikomas favoritu jį pakeisti. Jei DPP švęs pergalę, itin keisis Taivano politika Pekino, maniusio, kad ekonominis suaugimas atves ir prie politinės vienybės, atžvilgiu.

Ma vyriausybė namuose vis labiau kritikuojama pataikavimu Kinijai, didėja nerimas, jog ekonominius ryšius Pekinas galiausiai panaudos didesnei įtakai saloje įgyti. Tokie būgštavimai prieš metus padėjo DPP nedidele persvara laimėti vietos rinkimus, o dabar ši partija gali gauti daugumą ir nacionaliniame parlamente. Jei nacionalistai bus sumušti, Kinija tikriausiai elgsis atsargiau, kad dar labiau nenutolintų nuo savęs Taivano rinkėjų.

Kinija nuo seno pasisako už Honkongo stiliaus valdymo modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Pagal jį, Pekinas kontroliuotų Taivaną, bet 23 mln. gyventojų turinti sala tvarkytų savo politinius, teisinius ir ekonomikos reikalus savarankiškai. Tačiau Taivane šis modelis nepopuliarus – dauguma gyventojų džiaugiasi dabartiniu de facto nepriklausomybės statusu.

Tikimasi, kad Singapūre abu lyderiai pasisakys už status quo padėtį abiejose Taivano sąsiaurio pusėse, nors Ma norėtų gauti iš Xi garantijų, kad jėga nebus naudojama ir bus plėtojami ekonominiai ryšiai. Savo ruožtu Xi tikisi, kad draugiškas, negrėsmingas susitikimas pasitarnaus Taivano nacionalistų ir jų kandidato į prezidentus Erico Chu populiarumui, o namuose parodys kinams, kad jis kaip tik yra tas lyderis, kuris sėkmingai siekia suvienijimo.

Nors taivaniečiai laiko savo salą nepriklausoma, iš tiesų formaliai Taivanas toks nėra. Jis nėra Jungtinių Tautų narys, olimpiadose varžosi kaip „Kinijos Taibėjus“, dauguma pasaulio valstybių nepripažįsta Taivano kaip valstybės, sala patiria diplomatinę izoliaciją.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"