TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atšilimas tarp Ankaros ir Europos

2013 03 01 6:53
Šią savaitę viešėdama Turkijoje kanclerė A.Merkel su nuostaba žvalgėsi po Kapadokiją, lydima kultūros ir turizmo ministro Omero Celiko. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugelis turkų nusispjovė į šalies narystę Europos Sąjungoje (ES), tačiau derybos netrukus gali pajudėti iš mirties taško. Turkija nebėra nuskurdusi vargeta, besiveržianti į išsvajotąją Europą, netrukus turkai gyvens geriau už italus, o europiečiai gal net ateis maldauti Turkijos įsilieti į jų šeimą.

Pastaruoju metu jau 30 mėnesių įšalusios derybos dėl Turkijos narystės ES pradeda atšilti. Kai ES pirmininkavo prezidento Nicolas Sarkozy valdoma Prancūzija, ji blokavo 5 iš 35 derybinių skyrių. Dabar veto panaikintas vienam skyriui, susijusiam su regionine pagalba.

Kipre prezidento rinkimus laimėjo Nikas Anastasiadis, 2004 metais pritaręs Jungtinių Tautų planui suvienyti salą. Tam pritarė Kipro turkai, bet nepritarė Kipro graikai. Tapęs prezidentu jis gali paskatinti derybas, kurios savo ruožtu gali panaikinti dar kelis veto. Be to, kad Europa apskritai prisibijo įsileisti didžiulę, stiprią ir karštakošišką musulmonų šalį, didžiausias ES nesutarimas su Turkija vyksta dėl šios atsisakymo atverti savo uostus Kipro graikų laivams.

Geresnė nei vakar

"Jokia jėga neatplėš mūsų nuo Europos", - neseniai pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. Ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas prakalbo apie narystę Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, vienijančioje Rusiją, Kiniją ir Vidurinę Aziją - vėliau jis nuo šių žodžių atsimetė. Tačiau jie rodo Turkijos nusivylimą, visiškai suprantamą. Turkijos visuomenės pritarimas savo šalies narystei ES nukrito nuo 70 proc., kai 2005-aisiais prasidėjo derybos, iki vos 33 proc. dabar. Niekas taip neerzina turkų, kaip įvairios ribotos narystės idėjos, pasigirstančios iš Vokietijos, Austrijos, Olandijos. "Narystė kaip nėštumas: arba esi, arba ne. Pusinės pozicijos nėra", - ironizuoja Turkijos Europos ministras Egemenas Bagis.

Valdant premjero Teisingumo ir plėtros partijai, Turkijos ekonomika tapo 17-a didžiausia pasaulyje. "Europiečių teisinimasis, kad Turkija skurdi šalis, yra nesąmonė", - teigia akademikas ir ES žinovas Cengizas Aktaras. Per dešimtį šios partijos valdymo metų Turkija tapo ir kur kas demokratiškesnė. Sąmokslus rezgę generolai sėdi kalėjime, armija prarado valdžią. Tačiau R.T.Erdogano kritikai teigia, kad per valdymo dešimtmetį neturėdama jokios stiprios opozicijos partija tapo labai arogantiška ir dominuojanti. Be to, Turkija yra viena daugiausia žurnalistų kalinanti šalis pasaulyje - už grotų jų sėdi bent 49. Disidentai kišami į kalėjimus pagal neaiškius antiteroristinius įstatymus. Į tai ministras E.Bagis atsakė: "Nesakau, kad Turkija tobula. Bet ji geresnė nei vakarykštė Turkija." Akivaizdu, kad toks atsakymas netenkina.

Kuriama Konstitucija

Turkija miklina raumenis ir užsienyje. Šios šalies užsienio pagalba per dešimtmetį padidėjo 27 kartus. Padėtis prie Sirijos sienos, kur telkiasi tūkstančiai pabėgėlių ir sprogsta bombos, primena, kokios rizikos ėmėsi Turkija remdama maištininkus prieš prezidentą Basharą al Assadą. Vakarams nesikišant, Turkija liko viena. Tačiau laikas atšilti santykiams su Europa tikrai geras. R.T.Erdoganas atnaujino derybas su įkalintu kurdų lyderiu Abdullah Ocanalu. Narystės ES perspektyva gali paskatinti ir turkus, ir kurdus pagaliau susitarti. Nors ir kyla daug ginčų, parlamente mėginama priimti naujos Konstitucijos projektą. Kurdai reikalauja joje didesnės autonomijos. Tai puikiai dera su "atšildytu" ES skyriumi dėl regioninės paramos.

Europiečiai dar maldaus

Iš dalies Turkijos ir ES santykių dinamiką keičia ir tai, kad Turkijos ekonomika toliau auga, o Europos, įskaitant ir Vokietiją, stagnuoja. Vokietiją ir Turkiją ypač sieja didžiulis skaičius turkų, dar septintąjį dešimtmetį pradėjusių plūsti ieškoti darbo Vakarų Vokietijos fabrikuose ir ten pasilikusių. Be to, Turkija yra ir viena svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių ne ES viduje, abiejų šalių prekybos apimtys siekia 40 mlrd. dolerių per metus.

Siekdama ES narystės Turkija įvykdė virtinę struktūrinių reformų, jos ekonomikos augimas 2002-2011 metais, vyriausybės duomenimis, sudarė maždaug 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Neseniai didelį sąmyšį Vokietijoje sukėlė krikščionio demokrato Guntherio Oettingerio, Europos energetikos komisaro, pareiškimas laikraštyje "Bild". "Dedu galvą, kad dar po dešimtmečio Vokietijos kancleris ir jo kolegos iš Prancūzijos ant kelių maldaus Ankaros: "Draugai, ateikite pas mus."

Kaip tik dėl Vokietijos palaikymo stokos Turkija labiausiai ir skundžiasi. Kanclerė Angela Merkel ir jos krikščionys demokratai metų metus kalba apie Turkijos "privilegijuotąją narystę", o ne visavertę. Tik dabar kanclerės partijoje atsiranda kitų gaidelių Ankaros atžvilgiu. Visiškai narystei visada priešinosi ir Prancūzija, bet naujasis prezidentas Francois Hollande'as jau yra kitos nuomonės ir pasirengęs pradėti derybas dėl savo pirmtako blokuotų skyrių.

Turkija yra baigusi derybas tik dėl vieno skyriaus.

"The Economist", "The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"