TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atsiskyrėliai stebi Škotiją ir Kataloniją

2014 08 02 6:00
Rumunijoje gyvenantys vengrai svajoja ištrūkti iš kitataučių valstybės. AFP/Scanpix nuotrauka

Ne tik škotai ir katalonai aktyviai svarsto galimybę tapti nepriklausomi. Be jų, apie savarankišką valstybę pasvajoja dar mažiausiai aštuonių Europos regionų gyventojai.

Atsiskirti siekiančių Europos regionų žmonės akylai stebi, kaip rutuliojasi įvykiai Škotijoje ir Katalonijoje. Jei rugsėjį škotai balsuos „už” regiono nepriklausomybę, o katalonai pasistūmės žingsniu arčiau savojo suvereniteto, kiti nacionalistinėmis nuotaikomis gyvenantys Europos regionai irgi atitinkamai įvertins savo galimybes. Straipsnyje pristatomi aštuoni apie nepriklausomybę ar didesnį savarankiškumą svajojantys regionai.

Baskai – dideli regiono patriotai./Reuters/Scanpix nuotrauka

Baskija

Baskija jau dabar disponuoja plačia autonomija Ispanijoje. Šis regionas, kaip ir Katalonija, turi savo parlamentą, policijos pajėgas ir kalbą, taip pat atskiras švietimo bei mokesčių sistemas. Tačiau baskams to neužtenka. Kai kurių nacionalistų manymu, Baskija turėtų driektis nuo Ispanijos šiaurės iki pat Pietų Prancūzijos.

Baskijos parlamentas jau 15 metų ragina centrinę Ispanijos valdžią leisti surengti referendumą dėl regiono atsiskyrimo, tačiau šalies vyriausybė šiuos planus nuolat atmeta. Palankumo Madride nesulaukiama dar ir dėl to, kad regione iki pat 2011 metų aktyviai veikė baskų separatistų grupuotė „Eta”. Ji daugiau kaip penkis dešimtmečius rengė teroristinius išpuolius Baskijoje ir smurtu reikalavo regiono nepriklausomybės.

Flandrija

Flandrija – olandakalbių dominuojamas regionas šiaurinėje Belgijoje. Flamandai ne vienus metus reikalavo daugiau nepriklausomybės nuo pietinės prancūzakalbės Valonijos. Anksčiau Flandrijos lyderiai siekė tik didesnės autonomijos Belgijoje, tačiau neseniai prabilta apie visišką regiono nepriklausomybę. Tiesa, apklausos rodo, kad Flandrijos nepriklausomybę palaiko palyginti nedaug – maždaug 10 proc. – flamandų.

Flandriją ir Valoniją skiria ne tik kalba. Olandakalbiai belgai labiau palaiko kairiųjų partijas, o prancūzakalbiai mieliau balsuoja už dešiniuosius. Dėl šio pasidalijimo parlamente nuolat kyla barniai ir nesutarimai. 2010-2011 metais belgų politikai niekaip negalėjo susitarti dėl naujos vyriausybės. Belgija neturėjo ministrų kabineto rekordiškai ilgai – 18 mėnesių.

Padanija

Ne vienas šiaurinės Italijos regionas reikalauja iš Romos platesnės autonomijos teisių. Švelniomis separatistinėmis nuotaikomis gyvenantys turtingiausi ir daugiausia žmonių turintys šiaurinės Italijos kraštai vadinami Padanija.

Pagrindinis Padanijos gyventojų argumentas siekiant nepriklausomybės – kad jų regionai yra gerokai turtingesni nei Vidurio ar Pietų Italija. Šalies šiaurėje įsikūrę italai nenori dalytis sukauptais turtais ir išlaikyti pietinių žemių. Šiuo atžvilgiu Padanija turi daug panašumų su nepriklausomybės aktyviai siekiančia pasiturinčia Katalonija.

Vis dėlto, kad ir koks būtų žmonių nepasitenkinimas turtine nelygybe šalies šiaurėje ir pietuose, visišką nepriklausomybę nuo Italijos palaiko mažai šiaurinių regionų gyventojų. Padanijoje gyvenantys italai labiau remia ne tokią ambicingą platesnės autonomijos idėją.

Veneto

Šiaurinis Veneto regionas su sostine Venecija geografiškai priskiriamas Padanijai, tačiau nepriklausomybės jis siekia savarankiškai. Venetiečių motyvas toks pat kaip likusios Padanijos italų – ekonominis nepasitenkinimas.

Šių metų kovą Veneto regiono politikai surengė neįpareigojantį referendumą. Vietiniai italai buvo raginami išsakyti savo nuomonę apie galimybę siekti visiškos regiono nepriklausomybės. Venetiečiai galėjo balsuoti internetu, telefonu, taip pat pasinaudoti specialiomis balsavimo stotimis. Referendumo rengėjų teigimu, 89 proc. balsavusių vietos žmonių pasisakė už Veneto nepriklausomybę nuo Italijos.

Kituose regionuose gyvenantys italai nesuprato, kodėl centrinė šalies valdžia nė kiek nesipriešino tokiai iniciatyvai. Jų manymu, referendumas buvo visiškai neteisėtas, nes prieštaravo valstybės Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „Italijos Respublika yra viena ir nedaloma teritorija”.

Bretanė

Mažai kas žino, tačiau Prancūzijos šiaurės vakaruose esantis Bretanės regionas turi savo kalbą, savitą kultūrą, virtuvę. Čia ne mažiau nei prancūzų jaučiama keltų kultūros dvasia. Bretonų kalba labai panaši į Velse vartojamą valų ir Kornvalyje (Anglija) anksčiau vartotą kornų kalbas. Visos jos priklauso keltų kalbų grupei.

Bretanėje separatizmo idėjos nėra itin populiarios, bet pastaraisiais metais nacionalistinės nuotaikos pamažu atgyja. Ilgą laiką bretonų kalba buvo laikoma prasčiokų tarme ir vienu metu vos neišnyko, tačiau dabar vis daugiau Bretanės gyventojų mano, jog yra garbės reikalas, be nacionalinės prancūzų, gerai mokėti ir protėvių kalbą.

Jei panorėtų didesnės autonomijos, bretonams tektų susidurti su rimtu centrinės Prancūzijos valdžios pasipriešinimu. Šalies prezidentas Francois Hollande'as siekia suteikti kuo daugiau galių valdžiai Paryžiuje ir silpninti regionų valdininkų funkcijas. Prezidento vadovaujama vyriausybė rengia planą sumažinti Prancūzijos regionų skaičių – nuo 22 iki 14. Šiai iniciatyvai labiausiai priešinasi būtent Bretanės gyventojai.

Korsika

Dar vieną iššūkį Prancūzijos teritorinei vienybei kelia Viduržemio jūroje esanti Korsika. Saloje gyvena 330 tūkst. Prancūzijos piliečių.

Korsiką daugiau kaip 4 dešimtmečius krečia separatistų kovotojų rengiami išpuoliai. Pagrindiniai jų taikiniai – policijos nuovados, valdiškų įstaigų pastatai. 1998 metais kovotojai nužudė aukščiausią salos valdžios pareigūną iš žemyninės Prancūzijos. 2003-iaisiais visoje šalyje buvo surengtas referendumas ir per jį prancūzai nubaudė separatistus - balsavo už Korsikos autonomijos apribojimą.

Prancūzijos politologų teigimu, visiškai nepriklausomos Korsikos idėjai pritaria mažiau nei pusė salos gyventojų. Tačiau Korsikoje gyvenantys prancūzai dažnai itin kategoriškai palaiko vieną ar kitą šalį ir jautriai reaguoja į bet kokias politinių oponentų iniciatyvas. Todėl saloje labai sunku rengti net paprasčiausias visuomenės nuomonės apklausas, kurios padėtų geriau įvertinti korsikiečių preferencijas.

Transilvanija

Stiprus nacionalistų judėjimas veikia ir Rumunijoje. Tiesa, ne rumunų, o vengrų. Po Pirmojo pasaulinio karo Rumunijai atiteko nemažas gabalas pralaimėtojų pusėje kovojusios Vengrijos teritorijų. Ypač skausmingas vengrams buvo legendomis apie vampyrus garsėjančios Transilvanijos praradimas.

Rumunija ne vienus metus bandė nutautinti vengrų dominuojamą kraštą ir paskleisti jame kuo daugiau rumuniškos kultūros. Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu valdymo laikais iš mokyklų programų pašalinta vengrų kalba, jos vartojimas regione buvo griežtai ribojamas.

Nors valdžia ėmėsi įvairių iniciatyvų, Rumunijoje gyvenantys vengrai savo šaknų nepamiršo. Pastaraisiais metais tiek Transilvanijoje, tiek Vengrijoje atgyja „didesnės Vengrijos” idėja. Tokiai Vengrijai, anot vengrų nacionalistų, turėtų priklausyti ir Transilvanija bei kitos vengrų dominuojamos Rumunijos teritorijos. 2013 metais Transilvanijos gyventojai surengė milžinišką paradą, per kurį reikalavo didesnės autonomijos Rumunijoje.

Vengrijos valdžia palaiko Rumunijoje gyvenančius tautiečius, tačiau labai apgalvotai. Baiminamasi, kad senųjų Vengrijos žemių susigrąžinimas sužlugdytų kaimynę, o tai Vengrijai nėra paranku.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"