TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atsistatydino Latvijos premjerė L. Straujuma

2015 12 07 11:06
Laimduota Straujuma. Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinanti iš vyriausybės vadovės posto, kad į valdžią ateitų nauji žmonės su „naujomis idėjomis, nauju indėliu ir nauja energija“.

L.Straujuma šį pareiškimą paskelbė po anksčiau dieną įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu.

„Skelbiu, kad vyriausybės atsistatydinimą šiandien“, – pareiškė 64 metų premjerė, kuri ministrų kabinetui vadovavo beveik dvejus pastaruosius metus.

Prezidentas R.Vėjuonis išreiškė apgailestavimą, kad valdančioji koalicija dėl vidinių politinių rietenų nepasinaudojo galimybe dirbti šalies labui.

„Šiandien premjerė informavo mane apie vyriausybės atsistatydinimą. Turiu pasakyti, kad rinkėjai per praeitus rinkimus suteikė Latvijos parlamentui ir valdančiajai koalicijai galimybę dirbti šalies labui. Gaila, bet jie praleido šią progą dėl vidinių politinių rietenų“, – pažymėjo R.Vėjuonis.

Jis padėkojo premjerei už darbą ir sakė, kad L.Straujuma drąsiai pasielgė, „apsiėmusi vadovauti vyriausybei, kai niekas kitas nenorėjo to daryti“.

Dėl šio žingsnio dabartinė Latvijos koalicinė vyriausybė taip pat baigs darbą.

Premjerės administracijos vadovas Arnytis Ringoldas sakė, kad atsistatydinimas įsigaliojo iškart po jo paskelbimo, bet ji dar laikinai vadovaus trijų partijų koalicijai, kol parlamentas patvirtins naują vyriausybę.

A. Ringoldas pirmadienį sakė, kad L.Straujumai „atrodo, jog reikalinga nauja vyriausybė ... kuri įneštų naujos energijos ir naujų žmonių“.

L.Straujuma pažymėjo, kad per jos kadenciją premjerės poste „vyriausybė priėmė du (metinius nacionalinius) biudžetus, sėkmingai užbaigė Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, o šalies būklė yra gera“, ką rodo 3,3 proc. ekonomikos augimas, didėjantys atlyginimai, augantis eksportas ir investicijų padidėjimas šešiais procentais.

„Naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija reikalinga dedant tolesnes pastangas ant mūsų jau sukurto pagrindo“, – pabrėžė ji.

Grįš į „savo vietą“

L.Straujuma padėkojo savo kabineto nariams už komandinį darbą ir sakė esanti dėkinga buvusiam Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui bei jo įpėdiniui R.Vėjuoniui, kuris į šalies vadovo postą buvo išrinktas praėjusią vasarą. Atsistatydinanti premjerė taip pat padėkojo valdančiosios koalicijos partnerėms ir įstatymų leidėjams.

„Tačiau didžiausia padėka tenka rinkėjams, kurie pasibaigus mano pirmojo kabineto kadencijai suteikė man galimybę vadovauti Latvijos vyriausybei antrąjį kartą. Kai bus suformuota nauja vyriausybė, grįšiu į savo vietą parlamente“, – nurodė L.Straujuma.

Gandai apie tikėtiną L.Straujumos atsistatydinimą sklido jau kelias pastarąsias savaites. Praeitą savaitę premjerė skundėsi, kad tapo sutelktų pastangų ją nuversti taikiniu, bet tikino norinti tęsti darbą.

Vyriausybės vadovės buvo kritikuojama – taip pat savo partijos narių – dėl planų padidinti mokesčius, formuojant 2016 metų biudžetą.

Be to, Latvijos mokytojai neseniai streikavo dėl per mažų atlyginimų, o Rygoje taip pat nesutariame dėl pabėgėlių priėmimo ir sutarties finansuoti nacionalinę oro bendrovę „airBaltic“, dėl kurios buvo lapkričio pradžioje priverstas atsistatydinti susisiekimo ministras Anrijus Matysas.

Šis politikas nebuvo „Vienybės“ narys, bet jo kandidatūrą pasiūlė ši partija, todėl A.Matyso atstatydinimas pakurstė gandus apie vyriausybės nestabilumą ir galimą žlugimą.

Pirmąja šalies premjere moterimi L.Straujuma tapo 2014 metų sausio 22 dieną, praėjus dviem mėnesiams po to, kai jos pirmtakas Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę atsakomybę dėl Rygoje įvykusios nelaimės, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.

Žinoma politine figūra šalies visuomenei L.Straujuma tapo tik tada, kai per partijų derybas dėl koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į ministres pirmininkes.

Į centro dešiniųjų partiją „Vienybė“ ji įstojo tik prieš pat tapdama premjere, kad ši politinė jėga galėtų oficialiai ją iškelti kandidate į vyriausybės vadovo postą.

Po vėliau tais metais įvykusių parlamento rinkimų Latvijos prezidentas A.Bėrzinis jai vėl pasiūlė stoti prie vyriausybės vairo. Ministrų kabineto vadove Seimas ją vėl patvirtino 2014 metų lapkričio 5 dieną.

Iki savo pirmos kadencijos ministro pirmininko poste L.Straujuma vadovavo Žemės ūkio ministerijai.

Nuo 2011-ųjų eidamas ministrės pareigas ji pelnė pagyrimų už savo derybinius įgūdžius, kai siekė šalies ūkininkams naudingesnio ES susitarimo.

Anksčiau L.Straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės tarnautoja.

Iki jos Latvijos premjero poste dar nebuvo dirbusi nė viena moteris, tuo tarpu prezidento pareigas 1999–2007 metais dvi kadencijas iš eilės ėjo Vaira Vykė-Freiberga, kuri yra laikoma viena geriausių šalies vadovų per visą jos istoriją.

Politologas: L. Straujuma ne visada kontroliavo situaciją

Nepaisant pastangų koordinuotai vadovauti Latvijos Vyriausybei, atsistatydinusi premjerė Laimduota Straujuma ne visada kontroliavo situaciją ir neturėjo palaikymo Saeimoje, sako politologas Liutauras Gudžinskas.

„Su visa pagarba jos koordinuotam valdymui ir bandymui viską suderinti, Vyriausybėje ji ne visada aiškiai kontroliavo situaciją ir ji neturėjo visiško palaikymo parlamente ir jos pačios partijoje“, – BNS pirmadienį sakė L.Gudžinskas.

„Ji nejautė, kad turi paramą toliau dirbti“, – pridūrė politologas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Tačiau jis tvirtino, kad L.Straujumos atsistatydinimas gali būti susijęs ir su situacija pačioje Latvijoje. Pasak L.Gudžinsko, šioje šalyje yra stiprios oligarchų grupės, turinčios savo interesų ir galinčios veikti politinę situaciją.

Be to, politologo teigimu, Latvijos Ministrų kabinetas susideda iš kelių skirtingų partijų atstovų ir jiems sunku rasti kompromisą kai kuriais klausimais.

„Tokioje situacijoje yra sudėtinga veikti kaip premjerei“, – sakė L.Gudžinskas.

Jis prognozavo, kad Latvijos ministro pirmininko pareigas vėl turėtų eiti atstovas iš partijos „Vienybė“, tačiau savo kandidatą gali pasiūlyti ir „žaliųjų“ deleguotas prezidentas Raimondas Vėjuonis.

Latvijos premjerė L.Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinant iš Vyriausybės vadovo posto, pažymėdama, kad dedant tolesnes pastangas ant koalicijos pagrindo reikalingos „naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija“.

Valdančiąją koaliciją Latvijoje sudarė „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei konservatyvus Nacionalinis aljansas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"