TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atveriamas kelias ES reformai

2007 12 14 0:00
Jeronimo vienuolynas Lisabonoje buvo ta vieta, kurioje ES vadovai pasirašė Reformų sutartį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Apkarpyta ir padailinta, "įvilkta" į aptakius žodžius, numatanti daugybę išimčių ir išlygų pagaliau pasirašyta Europos Sąjungos valdymą reformuosianti sutartis. Ar ji suteiks mums, jos piliečiams, daugiau saugumo ir vienybės, parodys laikas.

Vakar Lisabonoje Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus drauge su kitų ES valstybių vadovais pasirašė Reformų sutartį, kuri nuo šiol vadinama Lisabonos sutartimi ir iš esmės pakeičia prieš dvejus metus atmestą Europos Konstituciją.

Reformų sutarties esmė - nuo 6 iki 27 narių išsiplėtusios ES institucijų reformavimas. 2004 metų gegužę į bloką įstojo 10 naujų narių, tarp jų ir Lietuva, o šių metų sausį priimtos dar dvi - Rumunija ir Bulgarija. Šitaip padidėjus narių skaičiui iškilo būtinybė keisti sprendimų priėmimo tvarką, kad ES galėtų veiksmingai funkcionuoti. Sprendimų priėmimo procesas dabar bus supaprastintas. Valstybės narės neteko veto teisės daugybėje politikos sričių.

Ekspertai pripažįsta, kad Reformų sutartyje išsaugotos esminės žlugusios Konstitucijos nuostatos, tik daug kas pakeista aptakesniais pavadinimais. Pavyzdžiui, kaip ir atmestoje Konstitucijoje, ketinama įsteigti visos ES diplomatijos vadovo, kuris atstovaus bendrai užsienio politikai, pareigybę. Taip pat numatytas Europos vadovų tarybos pirmininko arba prezidento, renkamo dvejų su puse metų kadencijai, postas. Tokio iki šiol nebuvo. Jau minimos net pretendentų į Europos prezidentus pavardės - realiausiu kandidatu kol kas laikomas buvęs britų premjeras Tony Blairas.

Iki šiol ES vadovaudavo pirmininkaujanti šalis, kuri keisdavosi kas pusmetį, ir ta valstybių rotacija išliks. Lietuvos pirmininkavimas numatytas 2013 metų antrąją pusę. Tačiau kol kas nėra iki galo aišku, koks bus Europos prezidento, Europos Komisijos pirmininko ir ES pirmininkaujančios valstybės vadovo santykis.

Reformų sutartyje nebeminimi tokie valstybiniai atributai kaip himnas ir ES vėliava, net pats dokumento statusas pakeistas iš pagrindinio įstatymo į tarpvalstybinį susitarimą. Nuo 2014 metų bus sumažintas Europos komisarų skaičius, o nuo 2009-ųjų mažiau narių bus ir Europos Parlamente, tačiau būtent šiai institucijai suteikiama daugiau galių.

Tik kaip priedas prie Reformų sutarties pridėta Europos pagrindinių teisių chartija, apimanti žmogaus orumo, laisvių, lygybės, kitas pilietines teises. Kai kurių šios chartijos nuostatų kaip privalomų nenori priimti Lenkija ir Didžioji Britanija. Lenkija, pavyzdžiui, baiminasi, kad homoseksualių asmenų teisės pakirs šeimos vertybes, o britai nori apginti savo teismų sistemos nepriklausomybę.

Sutartis įsigalios nuo 2009 metų sausio 1 dienos, jei visos 27 ES narės ją ratifikuos. Tik vienintelėje Airijoje bus rengiamas referendumas, nes to reikalauja šalies Konstitucija. Greičiausiai jis vyks 2008-ųjų viduryje. Visose kitose valstybėse dokumentą ratifikuos parlamentai, todėl manoma, kad procesas turėtų baigtis sklandžiai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas tikisi, jog Reformų sutartis bus sėkmingai ratifikuota ir mūsų Seime. Beje, Lietuva pirmoji 2004 metais ratifikavo Europos Konstituciją, kurią paskui per referendumus atmetė Prancūzijos bei Olandijos rinkėjai ir sužlugdė procesą.

Į Lisaboną atsisakė atvykti Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Šios šalies delegacijai vadovavo naujasis premjeras Donaldas Tuskas.

Lenkija buvo didžiausias kliuvinys siekiant susitarti dėl Reformų sutarties - ji reikalavo didesnių atstovavimo galių ir grasino blokuoti susitarimą, jei jame nebus įteisintas vadinamasis Janinos kompromisas, pasiektas šiame Graikijos mieste. Pagal jį valstybių mažuma gali laikinai blokuoti ES sprendimus.

Lenkijos užsispyrimas vos nesibaigė Varšuvos izoliacija. Įtikinti L.Kaczynskį per derybas padėjo Lietuvos prezidentas V.Adamkus. Šis jo indėlis buvo deramai įvertintas Briuselyje - visai neseniai V.Adamkus išrinktas Metų europiečiu.

Dar viena šalis, kuri laikosi itin skeptiško požiūrio į Reformų sutartį ir, kaip Lenkija, yra išsiderėjusi sau išlygų - Didžioji Britanija. Euroskeptiku vadinamas jos premjeras Gordonas Brownas taip pat neatvyko į Lisaboną. Baiminantis, kad britai atmes Reformų sutartį, neskubama rengti referendumo, nors G.Brownas tokį pažadą rinkėjams yra davęs.

Vakar vakare po ceremonijos Lisabonoje prezidentas V.Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas ir užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas išvyko į Briuselį, į Europos vadovų tarybos susitikimą. Šiandien ES lyderiai ten aptaria energetinius klausimus, klimato kaitą, migracijos politiką, atnaujintą Lisabonos strategiją, taip pat Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy iniciatyvą suburti išminčių grupę, kuri turėtų svarstyti ES ateities raidos kryptis ir prioritetus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"