TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Atvyko į Vokietiją taisyti santykių

2015 03 24 6:00
Finansų krizė sukrėtė Graikijos visuomenę. Reuters/Scanpix nuotrauka

Skolų prislėgtos Graikijos ir Europos ekonomikos galiūnės Vokietijos lyderiai vakar susitiko Berlyne. Jau kelias savaites tarp dviejų šalių tvyro didelė įtampa dėl Atėnų skolų krizės, karčių prisiminimų apie karo žaizdas ir nepadoraus gesto skandalo.

Siekdama išsklaidyti įtampą Vokietijos kanclerė Angela Merkel praeitą savaitę pareiškė norinti surengti nuodugnias derybas su radikalių kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeru Alexiu Tsipru. Kanclerės atstovas Steffenas Seibertas prieš lyderių derybas sakė, kad A. Merkel norėjo asmeniškai iš Graikijos premjero išgirsti apie Atėnų reformų planus, kuriuos jis pažadėjo greitai pristatyti euro zonos partnerėms. „Turėsime laiko išsamiai pasikalbėti, galbūt netgi pasiginčyti“, – prieš susitikimą teigė kanclerė. Vokietijos vadovė nori išsaugoti eurą ir palaikyti glaudžius ryšius su Europos valstybėmis.

Žodžių karas

Kai kurių apžvalgininkų teigimu, vakarykštis lyderių susitikimas yra didelis išbandymas Vokietijos užsienio politikai, mat dvišaliai santykiai itin pablogėjo dėl įsiplieskusio žodžių karo. Pavyzdžiui, Graikijos gynybos ministras Panas Kammenas pagrasino atsiųsti į Berlyną pabėgėlių, tarp kurių gali pasitaikyti ir džihadistų, jei Vokietijos vyriausybė neparems Atėnų.

Ko gero, labiausiai santykiai pašlijo dėl finansų ministrų nesutarimų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble yra sumišęs dėl Graikijos vyriausybės nerūpestingo požiūrio į Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Praeitą savaitę jis pareiškė, kad Graikija sugriovė pasitikėjimą. Tiesa, kantrybę praranda ir mažesnės ES šalys. Graikijos politika piktinasi Airija ir Portugalija, kurios taip pat patyrė sudėtingą finansinės būklės atkūrimo laikotarpį.

Didėjant įtampai, į paviršių vėl išniro istorinės nuoskaudos. A. Tsipro vyriausybė rengiasi pateikti Vokietijai reikalavimą sumokėti reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytą Graikijos okupaciją. Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kotzias duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė, kad tam opiam klausimui spręsti galėtų būti sudaryta graikų ir vokiečių specialistų darbo grupė. Tačiau Berlynas šią problemą laiko jau išspręsta.

Piktinasi ir visuomenė

Dėl Graikijos elgesio piktinasi ne vien tik Vokietijos politikai. Daugelis paprastų piliečių taip pat turi abejonių dėl šios šalies vykdomos politikos. Remiantis naujausia apklausa, tik trečdalis vokiečių palaiko idėją leisti Graikijai atidėti paskolų grąžinimą, o 80 proc. mano, kad ši šalis yra nepatikima. Beveik du trečdaliai apklaustųjų pasisako už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, jei ši negalės grąžinti skolų.

Berlyno laisvajame universitete dirbantis politologas Hajo Funke nurodo, kad vokiečiai yra susidarę iškreiptą Graikijos įvaizdį: esą naujoji vyriausybė daro, ką nori, o gyventojai yra tinginiai. Prie viso to dar prisidėjo neseniai per Vokietijos televizijos ARD žurnalisto Guentherio Jaucho savaitinę pokalbių laidą parodytas vaizdo įrašas, kuriame Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis matomas parodantis vidurinį pirštą Vokietijai. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo klastotė, tačiau Vokietijoje žmonės ilgai kalbėjo apie tą gestą.

Rūpi santykių gerinimas

Praeitą savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime Graikija ragino Briuselį pervesti Atėnams gyvybiškai svarbias lėšas, kad šalis artimiausiomis dienomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos. Tačiau Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas savaitraščiui „Financial Times“ sakė, kad Atėnai negaus daugiau pinigų iš euro zonos pagalbos fondo, kol neįgyvendins visų savo pasiūlytų reformų.

A. Merkel taip pat akcentavo: jeigu pinigų pristigusi Graikija nori toliau gauti paskolas, kurių didžiąją dalį finansuoja Vokietija, ji privalo išgerti karčius apkarpymų ir reformų vaistus. Vadovė pakartojo nepritarianti galimam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Tuo metu A. Tsipras Berlyno vykdomą spaudimą Atėnams laikytis griežto taupymo politikos yra įvardijęs kaip pagrindinę priežastį, kuri lėmė Graikijos humanitarinę krizę, temdomą skurdo ir masinio nedarbo.

Duodamas interviu Graikijos dienraščiui "Kathimerini" prieš kelionę į Berlyną A. Tsipras minėjo, kad susitikimas su A. Merkel bus galimybė pasikalbėti be jokio derybų spaudimo. "Tai svarbu, nes mes galėsime kalbėtis apie tai, kas kenkia Europai ir kaip pagerinti abiejų mūsų šalių santykius", - nurodė jis. Politikos apžvalgininkas Yannis Palaiologas britų naujienų portalui BBC sakė, kad lyderių susitikimas taip pat suteikia galimybę pagerinti asmeninius santykius.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"