TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Audra dėl minaretų

2009 12 03 0:00
Šveicarai nenori, kad svetimos kultūros elementai nustelbtų jų tradicinį peizažą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nieko nestebina, kai į Italiją atvykusi suomė išsireikalauja, kad mokyklų klasėse nebeliktų tradicinio Nukryžiuotojo, tačiau minaretų uždraudimas europietiškoje šalyje sukėlė audrą visame pasaulyje.

Didžiausią rezonansą sužadinusi XXI amžiaus antiislamiška akcija Europoje, sukėlusi šoką daugelyje sostinių, driokstelėjo ten, kur jos mažiausiai laukta - sočiame neutralumo draustinyje, kuriame tyliai saugomas pasaulio kapitalas.

Juo labiau nebuvo tikimasi, kad Šveicarija per referendumą uždraus minaretus, nes jų kol kas šalyje yra tik keturi. Taigi nebuvo pagrindo skųstis, kad Šveicariją gožia svetimų kultūrų statiniai. Be to, iš esamų minaretų nesklido šaukiniai į maldą. Tačiau dešiniųjų kampanijos iniciatoriai šiuos bokštus vadina "islamizacijos simboliais". Jų manymu, drauge su islamu į šalį braunasi ir šariato papročiai bei įstatymai, o kai kurie imamai net neslepia, kad jų tikslas - įvesti Šveicarijoje šariato teisę, todėl tie simboliai yra politiškai pavojingi.

O juk iki šiol Šveicarija buvo laikoma tolerantiškumo pavyzdžiu. Šioje šalyje kalbama keturiomis kalbomis, gyvena įvairios tautos, pati šalies konfederacinė santvarka per ilgą laiką ugdė gebėjimą gyventi su kitos kultūros žmonėmis. Tad šveicarų balsą labiau lėmė ne tiesioginis nusistatymas prieš islamą, o bendras nusiteikimas prieš jo plitimą Europoje. Tiesmuka, mandagiomis frazėmis nepridangstyta dešiniųjų kampanija atliepė žmonių mintis. Referendumas parodė, ką iš tikrųjų mano beveik 5 mln. šveicarų, o dabar, vykdant tautos valią, reikės padaryti atitinkamus pataisymus šalies Konstitucijoje.

Musulmonai sudaro vos 5 proc. iš 7,5 mln. Šveicarijos gyventojų. Jų šalyje gyvena apie 400 tūkst. Tai trečia pagal dydį religinė bendruomenė po katalikų ir protestantų, nors atvirai praktikuojančių musulmonų tėra vos 50 tūkstančių. Draudimas statyti minaretus neliečia mečečių statybos. Jų Šveicarijoje veikia iki 200, tačiau dauguma - ne specialiai tam statytuose, o tik pritaikytuose pastatuose.

Politikai puola

Gindami teisę savo valstybėje gyventi taip, kaip nori, šveicarai kaltinami tikėjimo laisvės ribojimu, religiniai fanatikai jiems grasina atakomis, o šalies verslininkai gąsdinami, kad neteks arabų šalių rinkos. Kanalas "Al Jazeera" kone kasdien kartoja, kad dabar nė vienas Alacho išpažinėjas neapeis šios temos. "Al Jazeera" pamiršo visas arabų problemas ir jos laidose dominuoja tik viena tema - Alachas ir džihadas.

Švaicariją kritikuoja kone visų Europos valstybių valdžios atstovai, nors jų žmonės tyliai pritaria šveicarams ir mano, kad jei toks referendumas būtų surengtas jų šalyse, rezultatas greičiausiai būtų toks pats. Tačiau parlamentarai ir ministrai vieningai smerkia šveicarų sprendimą, o tarptautinės organizacijos žada imtis sankcijų.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pareiškė kelsiąs klausimą, kad Jungtinės Tautos (JT) nutrauktų savo veiklą Šveicarijoje ir nerengtų šioje šalyje jokių renginių su JT vėliava, nes joje pažeidžiamos žmogaus teisės. Tolerantiškumo pavyzdžiu C.Bildtas nurodė Turkiją, nors ten net Nobelio premijos laureatas Orhanas Pamukas gali atsidurti kalėjime už tai, kad turi savo nuomonę. Tačiau C.Bildtas teigia: "Tuo metu, kai Turkija eina tolerancijos ir atvirumo keliu, Europoje atsiranda valstybė, pasukanti priešinga kryptimi."

Artimiausios Šveicarijos kaimynės Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras referendumą pavadino netolerantiškumo išraiška ir pridūrė, jog tikisi, kad "šveicarai greitai pakeis šį sprendimą".

Šveicarijos gyventojų sprendimą pasmerkė ir Italijos vyriausybė bei Vatikanas, kuris palaikė anksčiau Šveicarijos vyskupų išsakytas mintis, jog toks sprendimas yra smūgis religijos laisvei ir musulmonų integracijai į visuomenę.

Šokiruota ir pati Šveicarijos vyriausybė. Užsienio reikalų ministrė Micheline Calmy-Rey pareiškė, kad "kiekvienas smūgis skirtingų kultūrų ir religijų sugyvenimui kelia pavojų mūsų saugumui".

Žmonės mano kitaip

Kad ir kaip tai suvokia politikai, žmonėms atrodo kitaip. Ir tuo nesistebi Vienos universiteto politologijos daktaras Faridas Hafezas. Jis pateikia tokius pavyzdžius: net 93 proc. vokiečių islamas asocijuojasi su moterų pavergimu ir engimu. Mokslininko nuomone, islamofobija nėra reiškinys, būdingas tik mažai apsišvietusiems žmonėms. Jis būdingas daugumai. Todėl kalbėti tik apie "piktus" šveicarus neverta. Juk prieš minaretų draudimą Šveicarijoje pasisakė beveik visos partijos, bažnyčios ir dalis visuomenės - ne tokia jau maža. Austrijoje tokia vienybė būtų neįmanoma, tačiau ši šalis yra pirmoji Europoje, uždraudusi minaretų statybą. Toks įstatymas Karintijos federalinėje žemėje priimtas 2007 metais. Jį palaikė kraštutiniai dešinieji, dalis centristų ir kai kurie Bažnyčios atstovai. Tokie draudimai, pasak mokslininko, tik sutelkia labai skirtingų politinių sistemų musulmoniškas šalis.

Bendras musulmonų skaičius 500 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungoje - apie 20 mln., arba 4 procentai. Akivaizdu, kad Europai nepavyko sukurti "tautų katilo" kaip Amerikoje, imigrantai iš musulmoniškų kraštų stato savą "paralelinę Europą", pasilikdami ištikimi savo vertybėms ir tradicijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"