TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Audra stiklinėje ar rimtas reikalas?

2016 04 06 6:00
Islandų protestas Reikjavike prieš ministrą pirmininką Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną. Reuters/Scanpix nuotrauka

Į „Panamos popierių“ paviešinimą, atskleidžiantį, kaip pasaulio turtingieji ir galingieji slepia savo turtus, šalys skirtingai reaguoja: vienos pradėjo tyrimus, kitos atsitveria cenzūra.

Tyrimai pradėti, kai iš mokesčių rojaus šalimi laikomoje Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ buvo nutekinti daugiau nei 11,5 mln. dokumentų, kurie atskleidė šokiruojančių detalių apie šimtų tūkstančių jos klientų iš viso pasaulio sandorius. Tarp tokių asmenų įvardijami Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugai, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Pakistano, Azerbaidžano lyderių giminaičiai, Ukrainos prezidentas, garsūs sportininkai ir menininkai, minimos finansinės institucijos, kuriomis buvo pasinaudota plaunant pinigus ir vengiant mokesčių.

Dauguma šių aukšto rango pareigūnų bei institucijų reagavo neigimu kuo nors nusižengus. Tuo metu Kinija apribojo prieigą prie pranešimų, susijusių su „Panamos popieriais“, o Rusija viskuo apkaltino Vašingtoną ir CŽV agentus.

Prancūzija, Australija, Naujoji Zelandija, Austrija, Švedija, Belgija, Ispanija, Nyderlandai yra tarp šalių, kurios pradėjo tyrimus, o dar kai kurios valstybės, tarp jų Jungtinės Valstijos, paskelbė nagrinėjančios reikalą. Tyrimą pradėjo ir Panama, prezidentui Juanui Carlosui Varelai pareiškus, kad jo šalis yra atvira ir pasirengusi bendradarbiauti su visomis valstybėmis.

Šio skandalo epicentre atsidūrusi Panamos teisinė firma „Mossack Fonseca“, įsteigusi daugiau kaip 240 tūkst. lengvatinio apmokestinimo bendrovių klientams iš viso pasaulio, neigia padariusi ką nors neteisėta. Ji tvirtina be priekaištų dirbanti jau 40 metų ir niekada nesulaukusi kriminalinių kaltinimų, o dabar tapusi kampanijos prieš privatumą auka. Žiniasklaidai ji metė kaltinimus neteisingai nušviečiant jos verslo pobūdį.

Plauti pinigus padėjo bankai

„Credit Suisse“ ir HSBC, du pasaulyje įtakingi bankai, vakar puolė neigti tvirtinimus, jog aktyviai naudojosi lengvatinio apmokestinimo struktūromis, kad padėtų savo klientams apgaudinėti vengiant mokesčių. Abi institucijos tyrime minimos tarp bankų, kurie padėjo įkurti sudėtingas struktūras, trukdančias mokesčių rinkėjams ir tyrėjams susekti pinigų judėjimą.

„Credit Suisse“ vykdomasis direktorius Tidjane Thiamas pabrėžė, kad jo bankas netoleruoja mokesčių vengimo, nors pripažino, kad naudojasi lengvatinio apmokestinimo struktūromis, bet tik labai turtingiems klientams, turintiems turto įvairiose jurisdikcijose.

Abu šie bankai pastaraisiais metais sumokėjo dideles baudas JAV administracijai. 2014 metais „Credit Suisse“ sutiko sumokėti 2,5 mlrd. dolerių baudą už tai, kad padėjo turtingiems amerikiečiams išvengti mokesčių. 2012 metais HSBC sumokėjo 1,92 mlrd. dolerių baudų, daugiausia už paslaugas plaunant pinigus, gautus iš narkotikų prekybos Meksikoje.

Apeinant tarptautines sankcijas

„Panamos popieriai“ rodo, kad mažiausiai 22 individai, kuriems Europos Sąjunga ir JAV paskelbė sankcijas, buvo susiję su „Mossack Fonseca“ kompanijomis// kaip akcininkai, direktoriai arba beneficiantai. Mažiausiai 17 šių asmenų tarptautinės sankcijos buvo taikomos, kai „Mossack Fonseca“ valdė jų kompanijas.

Kai kurios lengvatinio apmokestinimo bendrovės, kurių tikruosius savininkus sunku nustatyti, buvo registruotos dar iki sankcijų paskelbimo, bet kitais atvejais „Mossack Fonseca“ dirbo pagal jų įgaliojimus ir tuomet, kai sankcijos jau galiojo. Tai kompanijos Irane, Zimbabvėje, Šiaurės Korėjoje. Viena jų buvo susijusi su Šiaurės Korėjos branduoline programa. „DCB Finance“, kurios savininkai ir direktoriai buvo įsikūrę Pchenjane, JAV iždo departamentas įtraukė į juoduosius sąrašus dėl Šiaurės Korėjos režimo ir jo branduolinių ginklų programos finansavimo.

Dar vienas toks atvejis susijęs su Sirijos prezidento Basharo Al-Assado pusbroliu Rami Makhloufu, kurio turtas siekia 5 mlrd. dolerių. 2008 metais JAV iždo departamentas pritaikė jam sankcijas kaip režimo atstovui, kuris manipuliuoja Sirijos teisine sistema ir naudojasi žvalgybos pareigūnais verslo varžovams bauginti. Tačiau ir po šių suvaržymų „Mossack Fonseca“ atstovavo šešioms R. Makhloufu firmoms, įskaitant „Drex Technologies“. Paslaugas šiai kompanijai teikė ir Šveicarijos HSBC, be to, 2010 metais, kai sankcijos galiojo jau dvejus metus, rekomendavo kaip patikimą kompaniją, nors su ja dirbę HSBC atstovai, kaip atskleidė „Mossack Fonseca“ dokumentai, puikiai žinojo, kas yra R. Makhloufas.

„Mossack Fonseca“ teikė paslaugas ir dar vienai kompanijai, įtrauktai į JAV sankcijų sąrašą 2014 metais už tai, kad tiekė Sirijos vyriausybei aviacinius degalus, reikalingus karo lėktuvams, panaudotiems per pilietinį karą.

Ramonas Fonseca, vienas iš bendrovės "Mossack Fonseca" įkūrėjų, neigia, kad jo firma padarė ką nors neteisėta.AFP/Scanpix nuotrauka

Pasipiktinę Europoje

Ispanija pradėjo tyrimą dėl pinigų plovimo paaiškėjus, kad tarp „Mossack Fonseca“ klientų yra futbolo komandos „Barcelona“ žvaigždės Lionelio Messi šeima, Ispanijos karaliaus Pilypo VI teta Pilar de Borbon, iškilus ispanų kino kūrėjas, „Oskaro“ laureatas Pedro Almodovaras. Šios naujienos užklupo nuo nedarbo ir taupymo pavargusius ispanus tokiu metu, kai korupcijos skandalai, krečiantys kairiųjų ir dešiniųjų partijas, profesines sąjungas, futbolininkus ir net karališkąją šeimą, kelia vis didesnį pasipiktinimą.

Prancūzijoje teisintis tenka ultradešiniųjų lyderės Marine Le Pen Nacionaliniam frontui. Mat „Panamos popieriuose“ yra įrodymų, kad jis sukūrė „išmoningą lengvatinio apmokestinimo sistemą“ pinigams slėpti. Pagal ją pinigai būdavo siunčiami į Honkongą, Singapūrą, Didžiosios Britanijos Mergelių Salas ir Panamą su tikslu „išsiųsti pinigus iš Prancūzijos per fiktyvias bendroves, pagal suklastotas išankstinio apmokėjimo sąskaitas, siekiant išvengti Prancūzijos tarnybų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu“.

Tiesiogiai į tai įsivėlę Nacionalinio fronto atstovai aiškina, kad viskas padaryta „visiškai teisėtai“. Kitais metais M. Le Pen siekia per rinkimus varžytis dėl Prancūzijos prezidento posto.

O tuo metu Islandija jau verčia savo premjerą. Tūkstančiai žmonių prie parlamento Reikjavike pirmadienio vakarą reikalavo, kad atsistatydintų premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas, kai iš „Panamos popierių“ sužinojo, jog jis kartu su žmona 2007 metais nusipirko Didžiosios Britanijos Mergelių Salose įkurtą bendrovę.

Ši tema opi Islandijoje, kuri smarkiai nukentėjo nuo šio amžiaus pradžioje vykdytų neskaidrių sandorių, kai aukšto rango bankininkai naudodavo priedangos bendroves mokesčių rojuose, kad nuslėptų savo machinacijas su rizikingais finansiniais produktais. Didieji Islandijos bankai žlugo 2008 metų spalį, skolindami daugiau, negu leido jų galimybės. Prieš bankrotą jų skolos 10 kartų viršijo Islandijos bendrąjį vidaus produktą. Tai atvedė Islandiją prie finansų krizės ir recesijos, šalis turėjo prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos.

Tik bjaurus puolimas

Tuo tarpu Kinijos valdžia dar nepateikė jokios viešos reakcijos į tvirtinimus, kad su lengvatinio apmokestinimo kompanijomis susijusios Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir kitų, dabartinių bei ankstesnių, Kinijos vadovų šeimos. Tačiau valdančiosios Komunistų partijos leidžiamas laikraštis redakciniame straipsnyje paskelbė, kad Vašingtono remiama Vakarų spauda naudojasi nutekintais dokumentais politinius taikinius ne Vakarų šalyse pulti, tik minimaliai minėdama Vakarų lyderius.

Ir galiausiai nėra jokių abejonių, kad jokio tyrimo nebus Rusijoje, nes Kremlius dar prieš dokumentų paviešinimą iš anksto paskelbė, kad Vakarai rengia juodinimo kampaniją prieš prezidentą V. Putiną ir visą šalį.

Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ), kuris parengė nutekintų dokumentų tyrimą, vadovas Gerardas Ryle'is patikino, kad „ši istorija – ne apie Rusiją, o apie lengvatinio apmokestinimo pasaulį“. Jis pridūrė, kad paviešinti dar ne visi dokumentai, bet to ir neketinama daryti.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"