TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Augimas ekonominės turbulencijos sąlygomis

2011 12 28 11:00

Kai įtakingiausiu 2011-ųjų Metų žmogumi JAV žurnalas "Time" išrinko bevardį "Protestuotoją", gatvės demonstracijų herojų, katalizavusį reikšmingas permainas skirtinguose pasaulio regionuose, sustiprėjo pagunda bet kokius gatvės protestus, ypač koordinuojamus per socialinius tinklus, įtraukti į bendrą kontekstą ir laikyti demokratijos veiksniu.

Įvykiai Tunise ir Egipte davė pradžią Arabų pavasariui, kuris iš esmės buvo nukreiptas prieš politinio elito nesugebėjimą veikti ekonominės turbulencijos sąlygomis. Judėjimo "Okupuokime Volstritą" pasekėjus, kuriuos į gatves išvedė finansų krizė ir įžūlios bankų aferos, iš pradžių buvo mėginta vadinti Arabų pavasario atžalomis, tačiau atidžiau patyrinėjus tapo aišku, kad procesai Šiaurės Afrikoje yra visai kitokios prigimties nei įvykiai Madride, Atėnuose ar Niujorke. Dar kitokios priežastys skatina į aikštes burtis žmones Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose. Tačiau kolektyvinio protestuotojo įvaizdis, sustiprintas socialinių tinklų bei "Time" autoriteto, veikia visuomenės sąmonę ir verčia "pasaulinės revoliucijos" kategorijomis vertinti tik iš pažiūros panašius reiškinius, tarp kurių, tiesą pasakius, nieko bendro. Naujausias pavyzdys - įvykiai Vakarų Kazachstane, Žanaozene, kuriuos iškart, sprendžiant pagal išorinius požymius, buvo pamėginta įtraukti į Arabų pavasario kontekstą.

Kazachstano Mangyštau srityje esantis Žanaozenas - tik prieš kelis dešimtmečius atsiradęs naftininkų miestas, turintis apie 100 tūkst. gyventojų, daugiausia dirbančių naftos perdirbimo įmonėse. Gruodžio 15-ąją, Kazachstano nepriklausomybės dienos išvakarėse, naftininkų aprangą vilkinčių kelių šimtų žmonių minia įsiveržė į pagrindinę miesto aikštę. Įsisiautėjusi minia, ginkluota metaliniai strypais ir Molotovo kokteiliais, per keletą valandų nusiaubė miesto centrą, padegė administracijos pastatą ir naftos kompanijos "Ozenmunaigaz" būstinę. Prieš riaušių dalyvius buvo mestos policijos pajėgos. Per susirėmimus žuvo keliolika žmonių, keli šimtai sužeista, daug protestuotojų suimta. Centrinė Kazachstano valdžia operatyviai reagavo į protestus, kurie socialiniuose tinkluose ir naujienų agentūrų pranešimuose jau buvo vadinami naujos revoliucijos pradžia.

Kazachstano vyriausybė pavadino neramumus Žanaozene rimta pamoka, o prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ėmėsi iniciatyvos ir pats apsilankė dar neseniai neramumų krečiamame mieste. Atvykęs į Žanaozeną, kuriame vis dar įvesta komendanto valanda, N.Nazarbajevas pažymėjo, kad būtent "Kazmunaigaz" vadovams tenka atsakomybė už nenorą pradėti dialogą su naftininkais, kurie buvo neteisėtai atleisti iš darbo ir atsidūrė gatvėje. Kai kurie valstybinės naftos bendrovės ir jos antrinės žvalgybos bei gavybos bendrovės vadovai, prezidento paliepimu jau neteko savo postų. Už įgaliojimų viršijimą sulaikyti keli riaušes malšinę policininkai. Iš savo posto N.Nazarbajevas pažadėjo atleisti ir valstybinio fondo "Samruk-Kazyna", valdančio 78 mlrd. dolerių turtą, vadovą bei savo žentą Timūrą Kulibajevą, kuris nepajėgė išspręsti įsisenėjusių problemų naftos pramonėje.

Žinoma, įvykiai Žanaozene Kazachstano valdžiai - svarbi pamoka. Ir ne tik todėl, kad ilgus mėnesius besitęsusį darbo konfliktą, matyt, buvo mėginta panaudoti politiniais ir geopolitiniais tikslais. Tik viena keista aplinkybė: miestelyje, kuriame susikalbėti rusiškai beveik neįmanoma, užrašai ant demonstrantų plakatų, nuolat rodomų per prieštaringai vertinamo verslininko Muchtaro Abliazovo finansuojamą televizijos kanalą, nežinia kodėl buvo rusų kalba.

Tačiau svarbu dar ir tai, kad praėjusiais metais Kazachstano ekonomika, kurios lokomotyvas yra naftos pramonė, augo kiek daugiau nei 1 procentą. Šiemet šalies ekonomika atsitiesė ir ūgtelėjo beveik 7 proc., kitais metais planuojamas 8 proc. BVP augimas. Tai spartesnis kilimas, nei buvo tikėtasi. Didele dalimi jis susijęs su Kazachstanui palankia situacija, nes didėja pasaulinės naftos kainos. Be abejonės, ekonomikos augimas ne tik atveria perspektyvų, bet ir sukelia tam tikrų disproporcijų, ypač socialinėje srityje. Žanaozeno naftininkų konfliktas dėl atlyginimų, kurį buvo mėginta įsprausti į Arabų pavasario kontekstą, yra priminimas, kad ekonomikos augimas sukelia ne mažesnių socialinių problemų nei nuosmukis. Sprendžiant iš operatyvių veiksmų, Kazachstano valdžia tai supranta ir, regis, pasirengusi efektyviai veikti ekonominės turbulencijos sąlygomis.  Tai, beje, gera žinia ir Lietuvai, kurios bendradarbiavimas su Kazachstanu pačiose įvairiausiose srityse labai sustiprėjo, ypač pastaraisiais metais.

Ginas DABAŠINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"