TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Auksinis darželinukų auklėtojas

2011 08 20 0:00

Diskusija apie tai, kas nulemia žmogaus gyvenimą - geri mokytojai geroje mokykloje ar prigimtis, genai, o gal tėvų pavyzdys, - vyksta seniai. Žmonės ne pelytės, su jais nepaeksperimentuosi - nesutupdysi į skirtingus narvus ir, duodamas skirtingo maisto, nežiūrėsi, kas išeis.

Mažiausiai ginčijamasi dėl tėvų įtakos. Tai, kaip tėvas su motina bendrauja, kaip uždirba šeimai duoną, ką ir kaip kalba apie gyvenimą bei kaimynus, daro didžiulę įtaką vaikui. Tačiau kartais puikioje šeimoje išauga tikras monstras, o blogoje šeimoje, kuriai vagystė yra normalus dalykas ir kurioje girtas tėvas su kirviu vaiko motiną aplink namą, - geras žmogus.

Gabumus, polinkį į vieną ar kitą sritį, išmintingumo koeficientą galima nustatyti davus atlikti valandą ar dvi trunkančius testus. Gerų mokytojų ir auklėtojų darbo rezultatai tuomet akivaizdūs - kartais visa klasė puikiai pasirodo, nuskina laurus olimpiadose ar televizijos konkursuose.

Pirmūnams - antrosios vietos

Ekonomistai ir įmonių vadovai pastebėjo, kad gerai atlikti testai, geri pažymiai mokykloje - viena, o jaunuolio gebėjimas pritaikyti žinias gyvenime - visai kas kita. Iš mokyklos atsineštas šaunumas dažnai greitai nublanksta, nors toks jaunuolis, vėl gavęs testą, atliks jį puikiai. Tad gal testai nėra tobuli? Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Radge'as Chetty nustatė, kad žmogus turi tai, ko testais neapčiuopsi. Jis pasidomėjo, kokia yra sveikata neseniai mokyklą baigusių jaunuolių, kiek šie uždirba?

9-ojo dešimtmečio pradžioje Tenesio valstijoje buvo atliktas garsus pedagoginis eksperimentas. Jame dalyvavusiems vaikams dabar jau per trisdešimt. Atliekant eksperimentą prieš 30 metų pastebėta, kad kai kurie vaikų darželių auklėtojai sugeba išmokyti mažylius gerokai daugiau įvairių dalykų negu kiti. Tačiau pradinėje ir vidurinėje mokykloje iš darželio atsineštas bagažas greitai išnyksta.

Kai prof. R.Chetty ir jo kolegos pasidomėjo, kaip sekasi gyventi tiems, kurie ankstyvoje vaikystėje turėjo išmintingų auklėtojų, tikrų pedagogų, darželio palikimas išplaukė į paviršių. Žmonės, daug ko išmokę vaikų darželyje, kur kas dažniau stojo į universitetus ir koledžus nei nelankiusieji gerų darželių, nors jie irgi augo tokiose pačiose šeimose. Tie, kurie lankė gerus darželius, daug rečiau turi nesantuokinių vaikų, o ir uždirba daugiau. Harvardo tyrėjai spėjo, kad geras auklėjimas ankstyvoje vaikystėje įskiepijo įgūdžius, kurie liko visam gyvenimui: kantrybę, drausmę, geras manieras, ištvermę ir atkaklumą ko nors siekti. Bet yra dar svarbesnis dalykas - vaikas, turėjęs darželyje gerą, autoritetingą auklėtoją, neišvengiamai jį kopijuos. Taip gamtos įsakyta.

Svarbiausias gyvenimo pamokas vaikas išmoksta būdamas 3-6 metų. Jos niekada nebus pakartotos. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti, kas yra berniukas, kas - mergaitė, kuo skiriasi jų elgesys, išmoksta bendrauti su kitais vaikais, ne vien su mažesniais - jiems komanduodamas, arba tik su vyresniais - jiems paklusdamas. Negavęs šių gyvenimo pagrindų, ateityje vaikas bus atstumtas. Jis išmoksta priklausyti šeimai kaip ypatingai grupei. Pagal tą modelį vėliau kuria ir savo šeimą.

Dabar amerikiečiai vėl ginčijasi - ar ne per daug aukštojo mokslo absolventų, nes mūsų dienų globalioje ekonomikoje išsilavinimas jau neapsaugo. Visada galima surasti atskirų faktų, kurie patvirtins bet kurį teiginį, tačiau pažvelgus plačiau ir į statistikos duomenis, taps aišku, kad atlyginimų skirtumas tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą ir jo neturinčiųjų labai padidėjo. Be to, nekvalifikuoti darbuotojai dažniau praranda darbą nei kvalifikuoti.

Iš kur ta išmintis?

Svarbiausias klausimas, ar mažyliams, kuriems sekasi vaikų darželyje, nuo pat gimimo lemta gyventi geriau, nes jie tokie gimė, ar auklėtojai ir bendra darželio aplinka išmoko juos gerai įsibėgėti? Tenesio eksperimentas atsakė ir į šį klausimą.

Toje JAV valstijoje vaikai buvo išskirstyti po darželius, o juose - į grupes atsitiktinai, burtais. Todėl vaikų grupės atrodė panašios. Buvo galima tikėtis, kad ir stodami į pradinę mokyklą jie daugmaž vienodai atsakys į testų klausimus. Tačiau taip nenutiko. Vienų grupių rezultatai buvo daug geresni negu kitų - skirtumas pernelyg didelis, kad jį būtų galima laikyti atsitiktinumu.

Panašiai vaikams sekėsi ir pradinėje mokykloje. Vienos klasės baigė metus - pirmus, antrus, trečius - daug geriau nei kitos. Tam turėjo įtakos jų dydis. Tų, kurie mokėsi 13-17 vaikų klasėse, rezultatai buvo geresni nei 22-25 mokinių klasėse. Svarbu ir tai, kas buvo tų moksleivių tėvai. Klasėse, kurios turėjo daugiau vaikų iš pasiturinčių ar išsilavinusių šeimų, ir kiti mokėsi geriau. Tačiau nė vienas šių faktorių negalėjo paaiškinti, kodėl vienų klasių, net atsižvelgiant į jų didumą, rezultatai metai iš metų buvo daug geresni negu kitų.

Taip nustatyta tikroji priežastis - mokytojas. Vienų mokytojų mokiniai tampa labai guvūs, kitų - ne. Ir tokie lieka kone visą gyvenimą.

Paaiškėjo ir kitas visiems bendras dalykas. Ne pirmus metus ginčijamasi, ar išsilavinimas lemia uždarbį. Harvardo-Tenesio eksperimentas parodė, kad menkinti išsilavinimą ir neteisinga, ir pavojinga. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad labai geras, iškilus vaikų darželio auklėtojas vertas 320 tūkst. dolerių per metus, arba 66 tūkst. litų per mėnesį. Tai daug, labai daug net ir Amerikoje.

Kaip tokia suma buvo nustatyta? Paprastai. Praėjus 30 metų galima suskaičiuoti, kiek šiuo metu per vienus metus uždirba klasė mokinių, kurie vaikų darželyje ir pradinėje mokykloje turėjo ypač gerą auklėtoją-mokytoją, ir kiek uždirba jo neturėjusieji. Skirtumas sudarė 320 tūkst. dolerių per metus, neatsižvelgiant nei į geresnę sveikatą, nei į daug retesnius nusikalstamumo atvejus.

Žinoma, net ir Amerikoje niekas nesiruošia mokėti tokių pinigų vaikų darželių auklėtojams, bent jau artimiausiu metu. Tačiau didžiuliai pasikeitimai pedagogikos srityje, ypač dirbant su mažyliais, jau prasidėjo. Straipsnį apie prof. R.Chetty atradimą išspausdino "The New York Times". Pitsburge ypač geriems mokytojams jau mokami kelis kartus didesni atlyginimai nei kitiems, o Vašingtone iš darbo atleidžiami pedagogai, neišlaikę specialaus egzamino.

Atkreipiau dėmesį, kad Švedijos ir Suomijos mokyklose bei darželiuose auklėtojais dirba daug jaunų vyrų, maždaug tiek, kiek ir moterų. Pamaniau, gal nedarbas juos atvarė užpakaliukų šluostyti. Pasirodo, nieko panašaus. Jie yra baigę specialius darbo su mažais vaikais fakultetus, į kuriuos sunku įstoti dėl didelio konkurso, nes baigęs garantuotai turėsi darbą, o ir alga bus labai didelė. Ne tokia, apie kokią kliedi amerikiečiai, bet ministro alga.

Šie auklėtojai ir mokytojai dirba puikiai. Ir prie puoduko pripratina, ir košytės paduoda. Vaikai auklėtojų klauso, nors jie niekada nekelia balso ir visą laiką šypsosi. Mažiukai nė nemėgina kaprizytis. Ne iš baimės, o iš meilės. Berniukai mato, kokiu reikia būti vyru, o mergytės, kai ateis laikas, žinos, kokio vyro dairytis. Turės giliai pasąmonėje įsirėžusį etaloną.

Gal dėl to Švedija ir Suomija beveik nepastebėjo krizės? Gal dėl to mažoje, 6 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje per trumpą laiką visų nuostabai atsirado geriausi pasaulio universitetai. Jie jau aplenkė ir garsiąsias JAV, Anglijos bei Indijos aukštąsias mokyklas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"