TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aukštoji korupcijos mokykla

2010 05 11 0:00
Korupcija veši net solidžiausioje Rusijos mokslo įstaigoje - Maskvos valstybiniame M.Lomonosovo universitete.
LŽ archyvo nuotrauka

Maskvos valstybinio M.Lomonosovo universiteto Valstybės valdymo fakulteto vyresniajam dėstytojui pateikti kaltinimai paėmus 35 tūkst. eurų kyšį už pagalbą stojant į universitetą.

Tai rodo, kad garsiausia Rusijos aukštoji mokykla, užimanti "Transparency International" sudarytame polinkio į korupciją sąraše 146 vietą iš 180-ies, yra apimta tos pačios ligos kaip ir Rusijos milicija, medicina ir valstybės aparatas. Remiantis 2007 metais šios organizacijos iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 71 proc. rusų laiko savo švietimo sistemą korumpuota, o 7 proc. prisipažino per prieš tai buvusius dvejus metus patys davę kyšį mokytojams arba aukštųjų mokyklų dėstytojams. Taigi tokia švietimo sistema kloja pamatus korupcijai atgaminti ateityje, kai absolventai pradės eiti tam tikras pareigas ir ims siekti asmeninių arba siaurai grupinių tikslų. Taip rūsčioje gyvenimo prozoje formuojasi "jaunoji gentis". Be to, pati švietimo sistema virsta savotišku vadovėliu dėstant "korupcijos pagrindų" kursą.

"Blatas"

Rusijos aukštosios mokyklos dar iš sovietinių laikų paveldėjo daugelį korupcinių elementų. Siekiant gauti įskaitą, išlaikyti egzaminą, apginti diplomą ar disertaciją dėstytojams rodomi visokiausi dėmesio ženklai. Tai daroma įvairiai - nuo gėlių puokščių siuntimo, kvepalų dovanojimo, užstalių rengimo iki įvairiausių paslaugų suteikimo taip atsidėkojant "už supratimą". Taigi "blatas" yra vėlyvosios sovietų sistemos kampinis akmuo". Kembridžo universiteto leidinyje straipsnį paskelbusi Alena Ledeniova "blatą" vertina kaip savotišką tarpinę formą tarp prekių kaitos ir dovanojimo, nes šiuo atveju dovanos turi pragmatinį atspalvį. Padovanoti galima ir voką, tačiau jis įgauna simbolinę prasmę, tapdamas abipusiu įsipareigojimu ir naudingų ryšių ateityje stiprinimo pagrindu.

Vertas dėmesio ir "sekso blatas", kaip kyšis naudojamas kūnas ir seksualumas. Žinant, kad Rusijoje seksualinis priekabiavimas teisiškai neįvertintas, apie galimybę nuo jo gintis yra girdėję tik tie, kurie mokėsi arba dėstė Jungtinėse Valstijose, todėl naudojimasis seksualumu užima svarbią vietą Rusijos aukštųjų mokyklų programose.

Korupcija iš apačios

Labai aiški korupcija, kai dėstytojui įteikiamo voko vertė suvedama į jame esančių banknotų skaičių. Atsidėkodamas dėstytojas suteiks paslaugą, t. y. parašys geresnį pažymį atižvelgdamas į "patvirtintus įkainius". Pastarieji žodžiai pridurti ne dėl sakinio grožio. Kad nesukeltų sau pavojaus ir nebūtų išvytas iš mokslo šventovės, dėstytojas turi "neužsirauti", t. y. jis privalo laikytis nerašytų abipusių paslaugų teikimo taisyklių. Pirmiausia mokslo žynys turi imti tik pagal savo rangą, antra, jis privalo dalį gautų pinigų atiduoti aukštesniesiems, t. y. dekanatui arba rektoratui. Galų gale, kad studentas galėtų atsidėkoti, reikia sudaryti sąlygas, kurių individualiai nesukursi.

Imkime, pavyzdžiui, stojimo į aukštąją mokyklą egzaminus. Be jų repetitorių ir kitų panašias paslaugas teikiančių žmonių pajamos nepaprastai sumažėtų. Teisė užsidirbti verčiantis tokiu darbu garantuojama pačiu aukščiausiu lygiu - lobistiškai stumiant aukštųjų mokyklų prašymus leisti stojančiuosius egzaminuoti papildomai, t. y. atsižvelgti ne tik į šiuo metu būtinus vieningo valstybinio egzamino rezultatus. Pavyzdžiui, 2008 metais tik 24 aukštosios Rusijos mokyklos išsaugojo teisę papildomai testuoti būsimuosius studentus, t. y. papildomai "pamaitinti" dėstytojus.

Maskvos vastybinio M.Lomonosovo universiteto (būtent šios aukštosios mokyklos fakultetas atsidūrė skandalo centre) vadovai garsėja savo principinga pozicija dėl papildomų egzaminų. Dėstytojų darbas repetitoriais ir jų pagalba stojant buvo viena paklausiausių paslaugų, kurių reikėjo abiturientams, norintiems įstoti į šį universitetą. Be to, nesilaikantieji bendros subordinacijos ir nerašytas taisykles pažeidžiantys dėstytojai šiame universitete ilgai neužsibūna. Tai liudija net šiai Alma mater skirtos M.Arsenino knygos "Svetimi čia nevaikšto" antraštė.

Korupcija iš viršaus

Pagal tokią sistemą pinigų srautai keliauja iš apačios į viršų. Atsižvelgiant į rankų, per kurias jie pereina, skaičių, rizika gana didelė - nutrūkus vienai grandžiai gali būti demaskuota visa sistema. Ne veltui pateikus kaltinimus minėtam dėstytojui iš karto atsirado aukštų jo užtarėjų dekano ir Maskvos miesto prokuratūros atstovo asmenyje. Tačiau kaip ir versle, ši sistema aukštojoje mokykloje palengva nyksta, nes yra senamadiška ir gremėzdiška. Šiuolaikiškesni mokslo žyniai, tiksliau, mokslo verteivos, jau seniai naudojasi "otkato" principu, t. y. centralizuotu būdu gaunamų biudžeto ir privačių lėšų nutekėjimu iš viršaus į apačią.

Jei aukštoji mokykla turi privilegijuotą priėjimą prie biudžeto lėšų arba dėl savo statuso (pavyzdžiui, ji yra prie Rusijos Federacijos vyriausybės), arba dėl susiklosčiusių neformalių ryšių su tas lėšas skirstančiais valdininkais, atsiranda galimybė visiškai atsisakyti papildomo dėstytojų "pamaloninimo" iš studentų ir abiturientų kišenės.

Centralizuotai gauti pinigai centralizuotai ir paskirstomi. Centralizuotai, vadinasi, skaidriai, pagal galiojančias taisykles.

Pavyzdžiui, mokslo tyrimo darbai atliekami pagal valstybės užsakymus yra tikras klondaikas valdininkams ir jiems artimiems aukštųjų mokyklų atstovams. Ekspertai teigia, kad "otkato" dydis apmokant už mokslo tyrimo darbus net nelygintinas su visais kitais "atsidėkojimais", nes nustatytos sumos šiuo atveju nėra, mat ji priklauso nuo konkretaus projekto ir į jį įtrauktų asmenų. "Yra projektų, kurie įgyvendinami tik pristatant kalną popierių, tokiais atvejais "otkatas" gali siekti net 90 procentų. Kad kartą jis siekė 70 proc., mačiau savo akimis", - pasakojo Rusijos biurokratiją tiriantiems mokslininkams vienas apklaustasis. Šio tyrimo rezultatai įtraukti į knygą "Valdžia ir rinka", kuri turi pasirodyti šiais metais. Tokie didžiuliai "otkatai" gaunami todėl, kad labai sunku įvertinti ir patikrinti atliekamo tyrimo, kaip ir bet kokio intelektinio produkto, sąmatą. Todėl laimėjimas dvigubas: valdininkas gauna "otkatą", o aukštosios mokyklos atstovas - nenumatytą pelną. Tiesa, to "nenumatyto" čia labai maža, nes į šį pelną gali pretenduoti tik tie, kurie nuosekliai rūpinosi reikalingais ryšiais (aukštųjų mokyklų vadovai), ir tie, kurie priklauso jų komandai (konkrečiai atliekantys mokslinį tyrimą dėstytojai).

Analogiškai - iš viršaus į apačią - veikia ir lėšų perskirstymas pačioje aukštojoje mokykloje. Projektams, kuriuos pateikia artimi vadovams dėstytojai, uždegama žalia šviesa atsižvelgiant į jų palaikymui skirtą kupiūrų spalvą. Kiti dėstytojai priversti gyventi tik iš algos, nes prisidurti iš repetitoriaus ar kitokio jau "atgyvenusio" darbo nepavyksta, mat šiuo metu su tuo kovojama. Tiesa, ne todėl, kad būtų įveikta korupcija, o dėl to, kad darbuotojai taptų dar labiau priklausomi nuo juos maitinančios vadovų rankos. O šie, Ivano Mičiurino žodžiais tariant, įpratę ne laukti malonių iš pavaldinių, o patys jas imti.

Sumuojant reikia pripažinti, kad keliais parodomaisiais procesais korupcijos aukštosiose mokyklose nenugalėsi, ypač jei ji veikia iš viršaus į apačią. Būtina didžiulė institucinė reforma, kuri į pirmą planą iškeltų mokslininką ir studentą, taip pat juos apsaugantį mechanizmą - pradedant įdarbinimo iki gyvos galvos sistema ir baigiant įstaigų, ginančių nuo seksualinio priekabiavimo, sukūrimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"