TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aukų ir areštų daugėja

2009 06 22 0:00
Reformų šalininkai nepaisė ajatolos ultimatumo ir šeštadienį vėl protestavo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulio valstybių vadovai vis labiau susirūpinę neramumais Irane, kurie sukrėtė režimo pamatus ir privertė nuogąstauti dėl šios valstybės ateities.

Vakar Irane trvyrojo didelė įtampa po protestuotojų ir policijos susirėmimų, kurie kilo tūkstančiams demonstrantų šeštadienį nepaisius Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei ultimatumo nutraukti protestus dėl ginčijamų prezidento rinkimų.

Valstybinė Irano žiniasklaida pripažino, kad per neramumus šeštadienį žuvo 10 žmonių ir buvo suimta buvusio Irano prezidento Hashemi Rafsanjani, vieno įtakingiausių asmenų, duktė bei dar 4 giminaičiai.

Sužeistieji gaudomi ligoninėse

Iš viso smurto aukų po rinkimų, kurie Irane įvyko birželio 12 dieną, yra jau 17 žmonių, o sužeistųjų apie 100. Šeštadienį per susirėmimus buvo šaudoma, policija prieš demonstrantus panaudojo lazdas, ašarine dujas ir vandens patrankas. Vakar policija ir saugumo pajėgos užėmė pozicijas pagrindinėse Teherano gatvėse ir aikštėse, o valdžia toliau slopino žinias apie smurtą, kokio šalis nematė nuo 1979 metų islamo revoliucijos. Užsienio žurnalistams draudžiama pasirodyti gatvėse ir stebėti įvykius. Per praėjusią savaitę Irane buvo suimta apie 20 žurnalistų. Sekmadienį iš šalies išprašytas BBC korespondentas. Tačiau pasaulį vis tiek pasiekė nauji vaizdai ir liudijimai apie brutalų susidorojimą su protestuotojais, kurie sukilo prieš griežtos linijos šalininką prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą ir ajatolą A.Khamenei. Žmogaus teisių organizacijos pranešė, kad saugumiečiai suiminėjo sužeistus protestuotojus net ligoninėse. Gydytojams buvo nurodyta pranešti valdžiai apie visas traumas, susijusias su protestais, kai kurie rimtai sužeisti iraniečiai siekė prieglobsčio užsienio ambasadose.

Užsimojo prieš įtakingą šeimą

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šeštadienio vakarą buvo suimta vyriausioji H.Rafsanjani dukra 46 metų Faezeh Hashemi. Praėjusią savaitę televizija parodė, kaip ji kalbėjo šimtams opozicijos kandidato į prezidentus Miro Hosseino Mousavi šalininkams. Po jos pasirodymo režimo rėmėjai susirinko prie Teherano prokuratūros ir apkaltino ją išdavyste. 75 metų jos tėvas, buvęs prezidentas H.Rafsanjani, pastarosiomis dienomis nepadarė jokių viešų pareiškimų, tačiau jis neslepia pasibjaurėjimo prezidentu M.Ahmadinejadu, o šis apkaltino Rafsanjani šeimą korupcija.

Įtakingas H.Rafsanjani vadovauja dviem galingoms grupėms Irane: Ekspertų Asamblėjai, kurią sudaro aukšto rango dvasininkai ir kuri gali rinkti arba atšaukti aukščiausiąjį vadovą, bei Praktinei tarybai, kuri sprendžia ginčus tarp parlamento ir nerenkamos Sergėtojų tarybos, galinčios blokuoti įstatymus. Apžvalgininkai teigia, jog H.Rafsanjani yra aktyvus veikėjas Irano įvykių užkulisiuose.

H.Rafsanjani dukters areštas yra netikėtas, nes dar praėjusios savaitės pabaigoje ajatola A.Khamenei gyrė H.Rafsanjani kaip vieną revoliucijos architektų ir svarbų politiką, nors ir pripažino, jog jųdviejų "nuomonės dažnai nesutampa".

Kaltinimai Vakarams

Vakar Irano užsienio reikalų ministras Manouchehras Mottaki surengė spaudos konferenciją, per kurią apkaltino Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją kurstant aistras dėl rinkimų, per kuriuos buvo perrinktas M.Ahmadinejadas.

Ministras sakė, jog Prancūzija laikosi "klastingo ir neteisingo požiūrio", bet daugiausia kritikos pažėrė Didžiajai Britanijai, kurią apkaltino pasiuntus į Iraną šnipus ir žvalgybos agentus, kurie mėgino paveikti rinkimus, kurie buvo "itin skaidrios varžybos".

Šie kaltinimai iššaukė piktą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibandi reakciją. Jis kategorškia paneigė, kad jo šalis kišasi į Irano reikalus.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Iraną iš naujo perskaičiuoti rinkimų rezultatus, o Italija - rasti taikų konflikto sprendimą. Iš Vašingtono taip pat pasigirdo prezidento Baracko Obamos balsas, kuris buvo griežtesnis nei iki šiol. JAV vadovas pareikalavo, kad Irano valdžia "nutrauktų smurtinius ir neteisingus veiksmus prieš savo tautą".

Už reformas pasisakantiems Irano protestuotojams paramos žodį tarė ir Izraelio, kuris laiko Iraną pavojingiausiu savo priešu, prezidentas Shimnonas Peresas. Jis pritarė jaunimui, kuris "garsiai reikalauja laisvės".

Tuo tarpu Irano valdžia kol kas tik dar labiau griežtina toną. Ajatola A.Khamenei perspėjo M.H.Mousavi ir jo rėmėjus, jog jie bus atsakingi už bet kokį kraujo praliejimą, smurtą ir riaušes. Policijos vadas grąsino dar rimtesne konfrontacija, jei protestuotojai nesiliaus.

Kita vertus, Irano rinkimų priežiūros institucija vis dėlto sutiko perskaičiuoti iki 10 proc. "atsitiktinai" parinktų balsų. Irano opozicija siekia, kad rinkimai būtų surengti iš naujo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"