TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Austrai mėgina pažaboti jaunus radikalius musulmonus

2015 03 09 6:00
Austrijoje islamas yra oficiali religija nuo 1912-ųjų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Manoma, kad sausį prie „Islamo valstybės“ kovotojų prisijungusių austrų skaičius galėjo pasiekti apie 190. Skaičiuojama, kad į Siriją iš Europos jau išvyko per 3 tūkst. kovotojų. Beveik kas savaitę pasirodo pranešimų apie suimtus, ten keliauti mėginusius žmones.

1912 metais islamas buvo įregistruotas kaip viena iš oficialių Austrijos religijų. Neseniai šalies parlamentas priėmė šio daugiau nei šimto metų senumo įstatymo pataisas. Teisės aktas užtikrina religinėse šventėse dalyvaujančių musulmonų saugumą, bet draudžia užsienio šalims finansuoti mečetes ir musulmonų dvasininkus. Pastarieji tvirtina, kad toks draudimas yra nesąžiningas, nes tarptautinė parama kitiems tikėjimams yra leidžiama.

"Norime sustabdyti politinę įtaką ir kontrolę iš užsienio šalių. Norime suteikti islamui galimybę laisvai vystytis mūsų bendruomenėje kartu su mūsų bendromis europietiškomis vertybėmis", - teigė Austrijos integracijos ministras Sebastianas Kurzas. Šiomis pataisomis iš dalies siekiama pažaboti musulmonų radikalėjimą.

Kokių priemonių imasi?

Austrijoje pradėjo veikti speciali telefono linija, skirta tėvams, kurie jaudinasi, kad jų atžalos gali susižavėti radikalia islamistų ideologija. Šia telefono liniją sukūrė Austrijos šeimos ministerija. Per pirmuosius tris mėnesius ja pasinaudojo daugiau nei 200 žmonių. Skambinę gyventojai daugiausia nerimavo dėl religinio fanatizmo apraiškų. Tai tik viena iš priemonių, kurių ėmėsi Austrijos vyriausybė, siekdama malšinti šalyje stiprėjantį radikalizmą.

Šalies valdžios institucijos mokyklose ir kalėjimuose organizuoja seminarus apie religiją. Sostinėje Vienoje įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Moterys be sienų“ (Women without Borders) praėjusią savaitę paskelbė, kad ketina steigti "motinų mokyklas". Jose prie džihadistų prisijungusių musulmonų motinos pasakos, kokie yra ankstyvieji jaunuolių radikalėjimo požymiai.

190 iš Austrijos išvykę kovotojai sudaro mažiau nei vieną procentą šalies musulmonų. Į šalį jau grįžo beveik 70 džihadistų. Daugelis jų verbuoja Austrijoje gyvenančius musulmonus prisidėti prie "Islamo valstybės".

Šalies musulmonų dvasininkas Ramazanas Demiras bendradarbiauja su valdžia, siekdamas padėti integruoti musulmonus į visuomenę ir užkirsti kelią jų radikalizacijai. "Integracija yra dvipusis procesas,“ – pabrėžia jis.

Stengiasi iš naujo apibrėžti savo tapatybę

R. Demiras yra trečios kartos vokietis, kurio senelis į šalį atvyko iš Turkijos dirbti vienoje Vokietijos chemijos kompanijoje. 29-erių musulmonų dvasininkas ką tik gavo islamo studijų magistro diplomą Vienos universitete. Jis su žmona pastaruosius aštuonerius metus gyvena Austrijoje. „Turkijoje esu vokietis. Vokietijoje esu turkas. Austrijoje esu vokietis-turkas.“ – aiškina vyras. Austrijos aukštojoje mokykloje jis skaito paskaitas apie religiją. R. Demiras su studentais daug kalbasi apie tapatybę.

Iš 190 žinomų į Siriją iš Austrijos išvykusių kovotojų daugiau nei pusė yra prieglobsčio prašytojai iš Čečėnijos. Antra pagal dydį grupė yra bosniai. Dauguma jų yra jauni, dar net 25-erių neturintys vyrai. R. Demiras primena, kad Čečėnijoje ir Bosnijoje vykę karai sutraumavo žmones. Vyras įsitikinęs, kad dabar jie stengiasi iš naujo apibrėžti savo tapatybę. Dvasininkas tvirtina, kad šie žmonės dažniausiai yra bedarbiai, turi problemų šeimose, o visų blogiausia, kad jų žinios apie religiją yra labai skurdžios.

R. Demiras dėsto religijos kursus ir mokyklose. Jaunasis dvasininkas pabrėžia, kad dažnai užmirštama labai svarbi socialinė grupė - kaliniai. Maždaug ketvirtis didžiausio Austrijos kalėjimo kalinių yra musulmonai. Į kalėjimą patekę dėl narkotikų, po kelių mėnesių į laisvę jie gali išeiti jau visiškai suradikalėję.

Daugelis jaunų musulmonų Austrijoje patiria diskriminaciją. Manoma, kad tai skatina radikalias idėjas. Specialios telefono linijos vadovė Verena Fabris pasakojo, kad vieną dieną atlikdama socialinį eksperimentą dėvėjo musulmonišką galvos apdangalą. Kai ji metro ieškojo laisvos vietos atsisėsti, viena moteris pasislinko ir užėmė vietą, kad tik „musulmonė“ negalėtų atsisėsti šalia. Kitos jaunos musulmonės, važiavusios viešuoju transportu, jai sakė, kad tokios situacijos yra gana dažnos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"