TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Autorių, autorių...

2010 05 13 0:00
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosy demonstruoja jos pasirašytą Sveikatos reformos aktą. Deja, respublikonai žada, kad jei lapkritį jie laimėtų rinkimus, šį aktą - atšauktų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtinėse Valstijose ir toliau nerimsta aistros dėl prezidento Baracko Obamos sveikatos draudimo reformos. Tebesiginčijama net po to, kai jai buvo pritarta Kongrese. Štai ką apie ją mano rašytojas Timothy Noah, turintis savo skiltį žurnale "Slate".

Pasipiktinę konservatoriai (respublikonai - red.) tebeneigia turėję įtakos B.Obamos sveikatos draudimo reformai. Nenuostabu, kad Mittas Romney žūtbūt stengėsi paneigti tas reformos dalis, kurios siejasi su jo paties reforma Masačusetse. Buvęs šios valstijos gubernatorius M.Romney yra politikas, todėl ne tik jį, bet ir stipresnius už jį politikus (t. y. beveik visus) besikeičianti rinkimų politika kartais įvaro į nepatogią padėtį. Tačiau būdamas naivus, maniau, kad konservatoriai, kurie ir kūrė šią rinkimų politiką, jei jau nesugebėjo išsireikalauti, kad būtų pripažinta jų autorystė, bent jau stengsis laikytis šešėlyje. Klydau.

"Obamos sveikatos reforma nėra pagrįsta "The Heritage Foundation" ("Paveldo fondas") (HF) idėjomis." Taip balandžio 19-ąją skelbė antraštė dienraštyje "The Washington Post". Straipsnio autorius - HF sveikatos politikos studijų centro direktorius Robertas Moffitas. Toks buvo jo atsakas į prezidento B.Obamos komentarą, išsakytą kovo 30 dieną kalbant su Mattu Laueriu laidoje "NBS Today". Jame sakoma, kad "sveikatos draudimo mainai kyla iš HF idėjų". Tiesą sakant, HF šių idėjų nesukūrė, bet tikrai padėjo jas kurti.

Savo naujoje knygoje "No Apology" ("Jokio atsiprašymo") M.Romney rašo: "Siekiant, kad draudėjams taptų lengviau aptarnauti individualius klientus, valstybei reikėtų sukurti "jungtį" arba "mainus" (angl. exchange), renkančius mokesčius ir perduodančius juos draudėjams. HF padėjo mums sukurti mainus, padarančius individualius mokesčius pranašesniais ir leidžiančiais labiau sumažinti išlaidas."

Iki šiol HF buvo linkęs sieti save su M.Romney reforma Masačusetso valstijoje, tačiau dabar to nėra. Nei M.Romney, nei Masačusetsas R.Moffito straipsnyje neminimi. Tikriausiai todėl, jog neseniai žurnale "The Conintern" pasirodžiusiame straipsnyje buvo padaryta išvada, kad B.Obamos reforma atlygina M.Romney padarytus nuostolius.

B.Obamos komentaras aiškiai privertė HF sunerimti. Tą pačią dieną šios organizacijos prezidentas Edas Feulneris savo tinklaraštyje paskelbė protestą prieš šį "netinkamą mūsų darbo panaudojimą ir piktnaudžiavimą mūsų vardu". Jis rašo: "Tikrieji mainai tėra rinkos mechanizmas, leidžiantis šeimoms pasirinkti savo sveikatos draudimą. Prezidento Obamos mainai - tai mašina, skirta įvesti radikalius reguliavimus." Tačiau M.Romney reformoje, visai kaip ir B.Obamos, vyriausybė nustato minimalius standartus (t. y. sukuria reguliavimą), nusakančius, ką draudėjai gali padengti. Todėl E.Feulneris manevruoja aplinkui kaip ir R.Moffitas, vengdamas bet kokių užuominų apie raupsuotuoju tapusį M.Romney. Kitą dieną HF paskelbė ištrauką iš Rush Limbaugh radijo laidos, norėdamas dar kartą paneigti skandalingą sąsają su prezidentu. R.Limbaugh pasakė: "Jūs ką tik išgirdote, kaip Obama bandė paaiškinti, kad vyriausybės garantuojamas draudimas pirmiausia kyla iš HF! Ir niekas negali būti toliau tiesos! Fondas pritaria rinkos valdomam vertinimui, kuris leidžia pačioms šeimoms, o ne vyriausybės biurokratams, pasirinkti draudimą. (...) Čia nėra nieko iš to, ką buvo pasiūlę respublikonai. Visiškai nieko! HF niekada nesiūlė vyriausybės valdomų mainų."

Netiesa. Bet kuriame kada nors padarytame mainų pasiūlyme, įskaitant ir HF, sveikatos draudimo mainus "kuria vyriausybė" - valstybės arba federaliniu mastu.

R.Moffito straipsnis yra trečiasis HF bandymas atstatyti žalą, todėl jis aiškina: "Mūsų nuomone, sveikatos draudimo mainus turi kurti valstijos." Federalistų argumentą, kad sveikatos mainai geri, jeigu juos kuria valstijos, bet blogi, jeigu juos kuria Vašingtonas, M.Romney taip pat išbandė. R.Moffitas turėjo numatyti, kad tai būtų įtikimiau nuskambėję iš jo, o ne iš buvusio Masačusetso gubernatoriaus lūpų. Tačiau bet kokiu atveju netiesa, kad HF niekada nebuvo valstybės kuriamų mainų šalininkas. Neseniai, 2008-ųjų lapkritį, Stuartas Butleris iš HF apibūdino mainus kaip "vyriausybės užsakomą ne pelno siekiančią organizaciją". "Vyriausybė", kurią jis mini, akivaizdžiai - federalinė vyriausybė. 1993 metais paskelbtas S.Butlerio parašytas HF dokumentas siūlė alternatyvą B.Clintono planui - "kam konservatoriams reikalingas nacionalinis sveikatos planas?". Jis buvo fokusuotas federaliniu lygmeniu.

S.Butleris įspėjo, kad "geriau turėti mainus, veikiančius valstijos lygmeniu", tačiau pridėjo: "Žinoma, bendri tikslai gali būti nustatyti nacionaliniu lygmeniu, bet jeigu valstijų sveikatos ekspertai gali rasti geresnių būdų jiems pasiekti, leiskime jiems tai daryti." B.Obamos reformoje mainai veikia valstijos lygmeniu. Jie turi remtis nacionaliniais padengimo standartais, turinčiais daugiau nei "bendrus tikslus". Tačiau Oregono senatorius Ronas Wydenas tikina, jog reforma teigia, kad jei valstija gali pasiekti tų pačių rezultatų pasitelkusi alternatyvų mechanizmą, tokia iniciatyva yra daugiau nei sveikintina.

O kaip dėl įpareigojimo, kad kiekvienas privalo įsigyti sveikatos draudimą? Čia R.Moffitas bando naują gambitą. Jis pripažįsta, kad užpraeito dešimtmečio pradžioje "mes kartu su kitais įžymiais konservatorių ekonomistais rėmėme tokio įsipareigojimo idėją. Tačiau per du vėlesnius dešimtmečius mūsų tyrimas parodė, kad pirminė idėja veikimo požiūriu neefektyvi ir turi teisinių trūkumų". E.Feulneris panašiai buvo užsiminęs ir apie "labiau pažengusius tyrimus" - galima įsivaizduoti Louis Pasteurą spoksantį į savo mikroskopą. Bet sprendžiant iš 2008 metais parašyto straipsnio, R.Moffitas remia tokį tvirtinimą. Anot R.Moffito, tyrimo esmę sudaro stebėjimai, jog individualus įsipareigojimas pasirodė esąs labai kontroversiškas per prezidento rinkimus. R.Moffito pasiūlymas reikalauja, kad "kiekvienas asmuo turėtų aiškiai priimti arba atmesti sveikatos draudimo padengimą, ir tie, kurie to atsisako, privalo įrodyti, kad jie nori ir gali apmokėti savo gydymo sąskaitas ir supranta pasekmes, jeigu to padaryti negalės". Tai labiau atgrasus nei individualus įsipareigojimas, mažai besiskiriantis kitais aspektais. Kaip individas gali įrodyti, kad sugebės apmokėti gydymo sąskaitas, jeigu jis neturi supratimo, kokios jos gali būti? Atsakymas - tik įsigydamas sveikatos draudimo polisą.

Ironiška, bet 2008 metų lapkričio dokumente S.Butleris skelbė visiškai priešingas mintis nei tos, dėl kurių dabar R.Moffitas, E.Feulneris ir R.Limbaugh karštligiškai kovoja. "Išrinktasis prezidentas nesukūrė sveikatos mainų idėjos, - parašė S.Butleris. - Jis sugalvojo savo paties versiją idėjos, kurią tobulino tokie žmonės kaip mes, dirbantys HF, ir kuri jau išbandyta realiomis sąlygomis." Bet kokiu atveju anksčiau HF atrodė šiek tiek įsižeidęs dėl to, kad nebuvo pagerbtas už šios idėjos sukūrimą. Kai kuriems žmonėms tiesiog neįmanoma įtikti.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"