TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Azerbaidžanas ruošiasi trečiai I.Alijevo kadencijai

2013 10 07 6:00
Rugpjūtį I.Alijevas (kairėje) svetingai priėmė Baku V.Putiną, tačiau Rusijos prezidentas išvyko nieko nepešęs, t.y. be konkrečios energetinės sutarties kišenėje, o tai reiškė žlugusias Maskvos pastangas stabdyti Vakarų dominavimą Azerbaidžane. AFP/Scanpix nuotrauka

Nėra jokios abejonės, kad Azerbaidžano rinkimus laimės dabartinis prezidentas Ilhamas Alijevas. Opozicija greičiausiai vėl rengs protestus, tačiau dauguma gyventojų į tai žiūrės ramiai, nes politinės įvairovės stoką kompensuoja pavydėtinai aukštas gyvenimo lygis Azerbaidžane, buvusioje sovietinėje respublikoje prie Kaspijos jūros.

Prognozuojami protestai

I.Alijevas ruošiasi būti perrinktas šalies vadovu trečią kartą. 2008 metais jis laimėjo rinkimus surinkęs 90 proc. balsų. Opozicija, įkvėpta Arabų pavasario įvykių, tuo metu mėgino surengti masinius protestus, tačiau jie truko labai neilgai. Gal valdžia itin efektyviai sugebėjo juos numalšinti per rekordiškai trumpą laiką, o gal opozicijai pritrūko žmonių palaikymo.

Šiemet daugelis analitikų taip pat prognozuoja protestus po rinkimų, tačiau ir jie greičiausiai bus trumpalaikiai. Azerbaidžano opozicija eis į gatves ne tam, kad nuverstų valdančiosios dinastijos atstovą, o tiesiog norėdama priminti, jog ji vis dar egzistuoja. Bet kuriuo atveju rinkimų laimėtojas buvo aiškus dar 2009 metais, kai šalies Konstitucija buvo pakeista specialiai tam, kad I.Alijevas galėtų kandidatuoti trečiai kadencijai.

Valdančioji šeima

Jei kas nors dar to nežino, dvi kadencijas Azerbaidžaną valdęs I.Alijevas paveldėjo prezidento postą iš savo tėvo Heidaro, kuris buvo viena įtakingiausių šalies politinių asmenybių nuo pat aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. G.Alijevas ėmėsi lyderio vaidmens ir lemtingais 1991-aisiais, kai visa respublikinė Komunistų partijos vadovybė susigūžusi drebėjo iš baimės ir nedarė visiškai nieko šaliai kenčiant sovietų ir kaimynų armėnų agresiją. Tuo metu G.Alijevas atvedė Azerbaidžaną į nepriklausomybę.

Nuo to laiko Alijevų giminė tapo nepakeičiama šalies valdytoja. Viskas, kas susiję su Azerbaidžano laimėjimais, o jie išties įspūdingi, siejama su Alijevų pavarde. Net 2012 metais Baku surengto „Eurovizijos“ konkurso organizavimu užsiėmė dabartinio prezidento žmona.

Alijevų šeimai lojalios didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės, ką jau kalbėti apie teisėsaugą, kariuomenę ir valdininkiją. Heidaras Alijevas faktiškai tapo kultine asmenybe ir yra vadinamas visos tautos lyderiu.

Opozicijai vietos nėra

Tokiomis sąlygomis opozicija iš esmės negali formuotis. Ne dėl kokių nors baisių represijų, o todėl, kad jai formuotis nėra sąlygų. Per pastaruosius rinkimus ji mėgino iškelti bendrą visuomenėje populiarų kandidatą – scenaristą Rustamą Ibrahimbekovą, tačiau šis nespėjo laiku atsikratyti antrosios (Rusijos) pilietybės ir rinkimuose dalyvauti negalėjo. Vietoje jo rinkimuose dalyvauja žymus istorikas Džamilis Hasanly.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad prieš rinkimams besiruošiančią opoziciją valdžia šiemet veikė gana agresyviai – suimti 6 aktyvūs valdžios kritikai. Rinkimus stebėsianti ESBO greičiausiai taip pat nebus labai dosni pagyrų. Beje, ESBO stebėtojai ir 2008-aisiais kritikavo prezidento rinkimus, tačiau „neutralizavo“ kitų Europos stebėtojų pagyros.

Taig rinkimų baigtis visiškai aiški. Ir ne tik dėl dabartinės valdžios galios. Dauguma azerbaidžaniečių greičiausiai bet kuriuo atveju šiandien palaikytų Alijevų dinastiją, nes jai valdant Azerbaidžanas tapo neginčijamu regiono lyderiu.

Pavydėtina gerovė

Kritikams I.Alijevas gali svariai atsikirsti: Azerbaidžanas šiandien gali pasigirti 80 proc. viso Pietų Kaukazo (Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija) bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, pastarąjį dešimtmetį šalies ekonomika augo išties sparčiai. 2003 metais BVP sudarė apie 850 dolerių vienam gyventojui, o dabar šis rodiklis viršija 7800 dolerių. Tiesa, pastaraisiais metais ekonomikos augimas sulėtėjo, bet tai normalu atsižvelgiant į pasaulinę krizę, kurią šalis išgyveno labai sėkmingai.

Vis dėlto ne tai svarbiausia. Azerbaidžano ekonominio klestėjimo pagrindas – naftos ištekliai, bet ši šalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad valdžioje visą jos nepriklausomybės laikotarpį sėdi ta pati šeima, nėra tipiškas pavyzdys. Iš naftos semiami turtai nenusėdo vien valdžios kišenėse, kaip būdinga daugeliui naftos valstybių, įskaitant, pavyzdžiui, Saudo Arabiją ir Rusiją. Šalies ekonomikos augimą jaučia visi jos gyventojai.

Minimali alga Azerbaidžane yra beveik 900 eurų, o „normalus“ atlyginimas - nuo 2500 iki 3700 eurų. Beje, algos naftos pramonėje užima tik penktą vietą, o didžiausi vidutiniai atlyginimai yra projektavimo, statybų ir teisės sektoriuose. Kaip jau minėta, tokių skaičių gali pavydėti daugelio šalių, kuriose gausu naftos, gyventojai. Todėl didelė rinkėjų parama I.Alijevui yra gana lengvai paaiškinama.

Stabili nepriklausomybė

Nafta padėjo Azerbaidžanui ne tik sukurti aukštą gyvenimo lygį. Šalis išmintingai naudojo savo turtą tvirtindama savarankiškumą. Visą nepriklausomybės laikotarpį Azerbaidžanas vykdė gerai subalansuotą užsienio politiką ir šiandien nėra labiau priklausomas nei nuo didžiųjų kaimynių valstybių, nei nuo globalių jėgos blokų.

Baku visada deklaravo, kad šalis orientuota į Europą ir jai visiškai nereikalinga Rusijos sukurpta Muitų sąjunga. Kaip, beje, ir narystė Europos Sąjungoje (ES) ar kuriame nors kitame bloke. Integracija sėkmingai vyksta ekonominėje plotmėje – Azerbaidžane sėkmingai veikia ES šalių kompanijos, o susisaistyti politiniais ryšiais Azerbaidžanui kol kas nėra jokio poreikio.

Žinoma, tai būtų labai sudėtinga, turint omenyje ES požiūrį į dešimtmečiais nesikeičiančią valdžią ir visiškai monopolizuotą politinę sistemą. Nelabai patiks Europai ir rugsėjo 9-osios rinkimų rezultatai, tačiau su jais, be abejonės, bus taikomasi: Azerbaidžane nėra diktatūros, visuomenė yra laisva (ypač lyginant su daugeliu kitų islamiškų valstybių), o bene svarbiausia – šalis vykdo partneriams duodamus įsipareigojimus ir, skirtingai nei kai kurios jos kaimynės, sąžiningai neprisiima įsipareigojimų, kurių vykdyti nenori.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"