TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Azerbaidžane prasidėjo prezidento rinkimai

2013 10 09 8:45
Reuters/Scanpix nuotrauka

Azerbaidžane trečiadienį prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose, kurie tikriausiai beveik neabejotinai atves autoritarinį šalies vadovą Ilhamą Aliyevą į trečią kadenciją, o kritikai skundžiasi dėl didelio masto susidorojimo su jo priešininkais prieš rinkimus.

Nors I.Aliyevas atsisakė dalyvauti viešoje rinkimų kampanijoje, panašu, kad jo pergalė rinkimuose garantuota, valdžiai laikant geležiniame kumštyje didžiąją dalį žiniasklaidos šioje vyriausybės griežtai kontroliuojamoje valstybėje prie Kaspijos jūros.

51 metų lyderis atėjo į valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir vienam iš komunistinio režimo šulų, vadovavusiam naftos turtingam Azebaidžanui ankstesnius 10 metų.

I.Aliyevas buvo perrinktas 2008-aisiais, surinkęs 89 proc. balsų, tačiau stebėtojai iš Vakarų šalių atsisakė pripažinti tuos rinkimus laisvais ir sąžiningais.

Ginčijamas 2009-ųjų referendumas leido I.Aliyevui vėl kandidatuoti, o prieš rinkimus rengtos apklausos rodė, kad jis gali tikėtis surinkti daugiau nei 80 proc. balsų, siekiant pratęsti dešimtmečius trukusį jo šalies valdymą, kuriam iššūkį metė devyni kiti kandidatai.

Balsavimo apylinkės užsidarys 19 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, o pirmieji preliminarūs rezultatai tikriausiai bus pradėti skelbti naktį.

I.Aliyevas nedalyvavo televizijos debatuose ir atsisakė rengti susitikimus su rinkėjais. Jo šalininkai teigia, kad prezidento darbai kalba už jį patį.

Musulmoniškoje 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, uždirbančioje milijardus JAV dolerių už parduodamą naftą, gyvenimo kokybė pagerėjo per pastarąjį dešimtmetį, o Azerbaidžanas tampa vis svarbesniu energetikos išteklių tiekėju Europai bei NATO partneriu.

Per tylią priešrinkiminę kampaniją buvo taikomi apribojimai kandidatų plakatams, o žiniasklaidoje beveik nebuvo užsimenama apie artėjantį balsavimą, tačiau prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis. Teisę balsuoti turi apie 5 mln. žmonių.

Žmogaus teisių organizacijos kaltina institucijas griežtai malšinant bet kokias nepaklusnumo apraiškas prieš rinkimus: daug vyriausybės kritikų buvo pasiųsti už grotų pagal kaltinimus, kurie, anot opozicijos, yra išgalvoti.

Per anksčiau šiais metais įvykusį retą visuomenės nepasitenkinimo pliūpsnį vyriausybė panaudojo jėgą, malšindama virtinę protestų prieš režimą, o vėliau priėmė griežtą įstatymą, kuris, pasak kai kurių kritikų, varžo galimybes kritikuoti internete.

Azerbaidžano opozicija tradiciškai būdavo silpna ir susiskaldžiusi, o daugelis jos narių boikotavo 2008 metų rinkimus. Gegužę atrodė, kad ji pasiryžusi mesti tikrą iššūkį, susitelkdama aplink vieną kandidatą, tačiau tas užmojis vėliau išblėso.

Iš pradžių opozicija savo kandidatu kėlė „Oskarą“ pelniusį kino scenaristą Rustamą Ibragimbekovą. Tačiau jį buvo atsisakyta registruoti dėl dvigubos Azerbaidžano ir Rusijos pilietybės, tad opozicija atsigręžė į istoriką ir buvusį įstatymų leidėją Jamilą Hasanli.

J.Hasanli į savo priešrinkiminės kampanijos renginius sugebėdavo pritraukti tūkstančius šalininkų, tačiau prognozuojama, kad per rinkimus jo surinktų balsų procentinė išraiška bus vienaženklė. Šis kandidatas žadėjo, jog jeigu būtų išrinktas, atsistatydintų po dvejų metų ir įvestų Azerbaidžane parlamentinę sistemą.

61 metų J.Hasanli sukėlė sąmyšį tarp kitų aštuonių kandidatų, per televizijos debatus apkaltinęs prezidentą didelio masto korupcija ir teigdamas, kad I.Aliyevas gali tikėtis būti perrinktas tik dėl balsų klastojimo ir kandidatams sudarytų nelygių galimybių prieš rinkimus. „Jeigu šie rinkimai būtų laisvi, demokratiški ir sąžiningi, neabejoju, kad laimėčiau“, – J.Hasanli sakė AFP prieš balsavimą.

Tuo tarpu I.Aliyevas, kaip tikimasi, toliau atsargiai žengs keliu tarp Vakarų šalių ir Rusijos, užtikrindamas, kad Azerbaidžanas išliktų svarbus energetikos išteklių šaltinis Europai ir Jungtinių Valstijų sąjungininkas, tačiau neužrūstintų savo didžiosios šiaurinės kaimynės.

Kita vertus, analitikai prognozuoja, jog didėjant naftos gavybai ir dar nepradėjus eksploatuoti naujų gamtinių dujų telkinių, I.Aliyevui bus sunku suvaldyti didėjantį pyktį dėl korupcijos ir nelygybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"