TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Azijos ir Europos viršūnių susitikimo manevrai

2014 10 17 6:00
Vakar Milane Vladimiras Putinas susitiko dvišalių derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel. AFP/Scanpix nuotraukos

Vakar Milane prasidėjo dešimtasis Azijos ir Europos viršūnių susitikimas. Daugiausia dėmesio jame skiriama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, dalyvaujančiam įvairiuose susitikimuose su Vakarų šalių lyderiais.

Azijos ir Europos viršūnių susitikimai rengiami nuo 1996-ųjų. Jie vyksta kas dvejus metus - paeiliui Europoje ir Azijoje. Pagrindinis šio forumo tikslas - skatinti daugiau nei 50 valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, ekonominį bendradarbiavimą. Susitikimo dalyviai aptars kelias rimtas problemas: Europos ūkio atsigavimas sustojo, o Kinija, kuri ilgą laiką buvo pasaulio ekonomikos augimo varomoji jėga, praranda pagreitį.

Dėmesys Ukrainai

Nors forumas rengiamas jau aštuonioliktus metus, jis retai kada atsidurdavo pasaulio dėmesio centre. Šis viršūnių susitikimas paprastai yra lyginamas su debatų klubu. Vis dėlto šįkart daugiau dėmesio skiriama forumo užkulisiams, ypač šiandien rytą numatytam V. Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimui. Per jį bus aptartos Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų paliaubos, kurios nuolat pažeidinėjamos. Oficialiai Ukraina nėra įtraukta į Azijos ir Europos viršūnių susitikimo dalyvių sąrašą, bet šiemet šalies lyderis buvo pakviestas dalyvauti susitikime. "Milanas bus tiltas tarp Europos ir Azijos", - buvo skelbiama prieš viršūnių susitikimą.

Be Ukrainos, kurios konfliktas įvairiais aspektais bus aptariamas viso forumo metu, esama ir kitų sudėtingų teritorinių ginčų. Labiausiai įtampą jie kursto Azijoje. Pekinas ir Tokijas yra įsitraukę į teritorinį ginčą dėl virtinės salų Rytų Kinijos jūroje. Japonijos premjeras Shinzo Abe nuo 2012-ųjų gruodžio mėgino suorganizuoti viršūnių susitikimą su Kinijos lyderiais ir aptarti šį klausimą, tačiau to padaryti nepavyko. Kinija šiandien gali sulaukti kritikos ir dėl savo pretenzijų į beveik visą Pietų Kinijos jūrą - svarbų laivybos kelią ir teritoriją, kur, kaip manoma, glūdi didžiuliai naftos ištekliai.

Susitinka po ilgos pertraukos

Dviejų dienų vizitas Milane V. Putinui suteikė progą aptarti Ukrainos krizę su Europos Sąjungos (ES) lyderiais. Paskutinį kartą su jais Rusijos vadovas buvo susitikęs birželio 6 dieną Prancūzijoje, kai dalyvavo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjime.

Kai JAV ir ES Rusijai įvedė ekonomines sankcijas dėl šios veiksmų Ukrainoje, Rusijos ir Vakarų ryšiai pakriko. V. Putinas po trumpo vizito Vienoje birželio pabaigoje daugiau nekeliavo į Europą.

Prieš atvykdamas į Italiją, V. Putinas vakar su oficialiu vizitu lankėsi Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinėje Belgrade. Čia jis buvo sutiktas kaip didvyris. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V. Putinui raudoną kilimą, o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą. Vėliau Serbijos prezidentas kolegai įteikė ir garbės medalį.

Gatvėje, vedančioje iš oro uosto į Belgrado centrą, buvo iškabintos Serbijos ir Rusijos vėliavos. Sostinės gatvių, kuriomis turėjo važiuoti V. Putinas, gyventojams nurodyta užsitraukti užuolaidas, dėl šio vizito buvo uždaryta daugelis mokyklų ir vaikų darželių.

V. Putinas kreipėsi į minias per karinį paradą, skirtą 70-osioms Belgrado išvadavimo iš nacių okupacijos metinėms. Jame dalyvavo daugiau negu 3 tūkst. karių, taip pat pasirodė Rusijos aviacijos akrobatikos trupė.

Retorika kelia įtampą

Rusijos lyderis trečiadienį, susitikimo išvakarėse, dar kartą pareiškė, jog negalima leisti, kad pasikartotų Antrojo pasaulinio karo scenarijus. Interviu serbų dienraščiui „Politika“ V. Putinas sakė jaučiąs pareigą nuosekliai kovoti su visomis rasizmo, ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo bei šovinizmo formomis ir apraiškomis. Jis apgailestavo, kad vakcina nuo nacizmo viruso, sukurta Niurnbergo tribunolo, kai kuriose Europos valstybėse netenka galios. V. Putino teigimu, atviros neonacizmo apraiškos tapo įprastu dalyku Latvijoje ir kitose Pabaltijo šalyse.

Rusijos prezidento santykiai su ES ir JAV smarkiai pašlijo dėl krizės Ukrainoje. Jis iki šiol teigia, kad vasarį ten buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybės perversmas, kurio varomąja jėga buvo būtent nacionalistai ir kitos radikalios grupuotės.

V. Putinas apkaltino JAV vadovą Baracką Obamą priešišku požiūriu į Rusiją ir įspėjo „nemėginti šantažuoti“ Maskvos. Interviu Serbijos dienraščiui V. Putinas piktai pasmerkė Vakarų sankcijas, sakydamas, kad šios yra „absurdiškas ir apgaulingas" bandymas izoliuoti Rusiją. Prezidentas taip pat griežtai kritikavo JAV lyderį, sakiusį, kad Rusija pasauliui kelia tokią pat didelę grėsmę kaip Ebolos virusas ar „Islamo valstybės“ grupuotė.

Angela Merkel

Sutvirtins paliaubas

Vakar V. Putinas susitiko dvišalių derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pagrindinė pokalbio tema - kaip užtikrinti, kad nenutrūktų dujų tiekimas Europai. Paskutinį kartą akis į akį šie lyderiai buvo susitikę liepos mėnesį, kai Rio de Žaneire vyko futbolo pasaulio taurės finalinės rungtynės.

Prieš susitikimą A. Merkel sakė, kad su Rusijos vadovu ji tikisi aptarti, kaip laikomasi ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje. Nesutariančios šalys paliaubas pasirašė praėjusį mėnesį Minske. Tačiau nuolat įsiplieskiantys neramumai rodo, kad paliaubos yra pažeidinėjamos. Kanclerės manymu, situacija Ukrainoje yra labai sudėtinga, todėl ji tikisi progreso.

Prieš kelionę į Milaną V. Putinas akivaizdžiai pademonstravo pasauliui savo gerą valią. Savaitgalį jis įsakė 17,6 tūkst. Rusijos karių atsitraukti iš sričių netoli Ukrainos sienos ir grįžti į savo bazes. ES ir JAV sveikino šį žingsnį, tačiau taip pat priminė Rusijos vadovui, kad Maskvai įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol ji nesiliaus kištis į Kijevo reikalus.

Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimas įvyks šiandien. Jame taip pat dalyvaus Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai bei aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai. Kaip pareiškė V. Putino vyriausiasis užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, Rusija šį susitikimą vertina kaip galimybę aptarti Ukrainos konflikto priežastis ir ištakas, taip pat taikos proceso perspektyvas.

Ukrainos vadovas P.Porošenka, prieš išvykdamas derybų su Rusijos prezidentu, telefonu vakar kalbėjosi su JAV lyderiu B. Obama. Po pokalbio Baltieji rūmai pažymėjo, kad susitikimas Milane yra gera proga lyderiams paspausti prezidentą V. Putiną vykdyti visus taikos plano punktus, taip pat sukurti veiksmingą sienos tarp Rusijos ir Rytų Ukrainos kontrolės bei stebėjimo mechanizmą.

Spręs dujų klausimą

Rusijos prezidentas ir Ukrainos lyderis Milane ieškos būdų, kaip išspręsti ginčą dėl gamtinių dujų tiekimo ir galutinai sustabdyti kelis mėnesius trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. P. Porošenka pareiškė, kad iš Azijos ir Europos viršūnių susitikimo tikisi daug. Antradienį per pokalbį telefonu su V. Putinu jis aptarė derybų klausimus. Kremliaus atstovai sakė, kad abu lyderiai sutiko, be kitų klausimų, pasikalbėti ir apie gamtinių dujų problemą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, birželio mėnesį kilus ginčui dėl kainų, nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Didelė dalis Rusijos tiekiamų dujų į ES eina vamzdynais, kertančiais Ukrainą. Europos šalys baiminasi, kad dėl didelių skolų Rusija gali nuspręsti neatnaujinti Ukrainai gamtinių dujų tiekimo. Dėl to šią žiemą gali sutrikti dujų srautas visai Europai.

ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris į spalio 21 dienos derybas Berlyne ketina pakviesti Rusijos ir Ukrainos energetikos ministrus. Šis susitikimas rengiamas siekiant garantuoti energetikos išteklių tiekimą Europos šalims žiemą.

Vakar energetikos komisaras pristatė vadinamųjų streso testų rezultatus. Artėjant žiemai jie atlikti 28-iose ES valstybėse narėse. Siekta išsiaiškinti, kokia žala kiltų Europai, jeigu Rusija nuspręstų nutraukti dujų tiekimą žemyno šalims. G. Oettingeris pabrėžė, kad ES susidorotų su šia problema, tačiau tam reikėtų, kad valstybės narės bendradarbiautų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"