TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

B.Ivanišvilio Gruzija suka Armėnijos keliu

2013 03 06 6:05
Gatvės prekiautojai Tbilisio gatvėje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Kokiu keliu pasuks Gruzija? Aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Inga Popovaitė, išspausdinusi šį straipsnį portale geopolitika.lt,  mano, kad Gruzija gali pasukti Armėnijos keliu. Jį pateikiame sutrumpintą.

Po pernai spalį įvykusių Gruzijos parlamento rinkimų minia džiūgavo - žengtas dar vienas žingsnis demokratijos keliu, nes rinkimus laimėjo opozicinė milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio koalicija "Gruzijos svajonė". Negailėjo pagyrų ir užsienio spauda, nes pirmą kartą valdžia demokratiškai buvo perduota iš vienų rankų į kitas. Dabar jau ji rašo, kad B.Ivanišvilis šalį veda ne į Vakarus, o atgal į Rusijos glėbį. Kaip yra iš tikrųjų?

Vidaus politikos reikšmė

Tapęs premjeru B.Ivanišvilis kartojo, kad Gruzija neišsižadės provakarietiškos politikos, tačiau jo vyriausybė veda kitokią politiką nei Michailas Saakašvilis, o užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė jau perspėjo, kad šių metų pabaigoje gruzinai neturėtų tikėtis bevizio režimo su ES šalimis. Aštri retorika buvusios vyriausybės atžvilgiu, vadinant M.Saakašvilį (kuris vis dar yra prezidentas) diktatoriumi, abejotinas amnestijos įstatymas (į laisvę paleista ne tik per 200 už politinius nusikaltimus nuteistų kalinių, bet ir kriminalinio pasaulio lyderių, kuriems buvo įsakyta palikti šalį per 24 valandas) ir politinis valymas šalies viduje gali tapti kliūtimis siekiant priartinti Gruziją prie Vakarų.

Karas su opozicija apogėjų pasiekė vasario pradžioje, kai M.Saakašviliui nebuvo leista parlamente skaityti metinio pranešimo. Kilus konfliktui abi šalys kaltino viena kitą provokacijomis ir įstatymų pažeidimu. Tačiau, atrodo, sveikas protas paėmė viršų ir prie vieno stalo susėdo abiejų partijų derybininkai. Kol kas jiems pavyko susitarti tik dėl to, kad provakarietišką Gruzijos politiką reikėtų įtvirtinti Konstitucijos pataisomis.

Atnaujintas dialogas su Rusija

M.Saakašvilio užsienio politikos gairės buvo aiškios - atkurti Gruzijos teritorinį vientisumą, prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos, aštri antirusiška retorika. Tačiau po rinkimų kryptis pasikeitė. Rusijoje susikrovęs turtus B.Ivanišvilis neslepia savo pragmatinių pažiūrų didžiosios kaimynės atžvilgiu.

Nors vienašalių bandymų gerinti šalių santykius būta dar M.Saakašvilį remiančios vyriausybės laikais, pirmasis neoficialus Rusijos ir Gruzijos vyriausybių atstovų susitikimas įvyko gruodžio mėnesį Ženevoje. Jame nubrėžtos ateities derybų gairės prekybos, humanitarinių ir kultūrinių santykių srityse, kalbėta apie reguliarių skrydžių atnaujinimą. Antrasis susitikimas numatytas šį mėnesį. Sausį Maskvoje svečiavęsis Gruzijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Ilja II susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, o Davoso forume B.Ivanišvilis keliolika minučių kalbėjosi su Dmitrijumi Medvedevu.

Pirmųjų "perkrautos" politikos rezultatų galima laukti jau šį pavasarį - Rusija pažadėjo artimiausiu metu nutraukti draudimą importuoti vyną ir mineralinį vandenį iš Gruzijos, o B.Ivanišvilis pažadėjo, kad Gruzija kitais metais dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse.

Okupacijos įstatymo pataisos

Nors ekonomikoje ledai tarsi pajudėjo, Abchazijos ir Pietų Osetijos statusas tebėra neaiškus. Gruzijos užsienio reikalų ministerija abi respublikas vis dar vadina Rusijos okupuotais regionais, bet dabartinė šalies vyriausybė jau teikia Okupacijos įstatymo pataisas, švelninančias bausmę už neteisėtą Gruzijos sienos kirtimą Abchazijos ir Rusijos bei Pietų Osetijos ir Rusijos pasienio postuose. Bet kokius Okupacijos įstatymo pakeitimus dabartinė opozicija vadina okupacijos suvokimo menkinimu.

Dabartinė Gruzijos vyriausybė svarsto ir dar drąsesnį žingsnį - pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos pasų galiojimą Gruzijos teritorijoje. Tiesa, galutinis sprendimas dar nepriimtas, nes baiminamasi kaltinimų pritarimu Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės siekiams.

Norėdami apsisaugoti nuo radikalių užsienio politikos pokyčių, opozicijoje atsidūrę M.Saakašvilio šalininkai siūlo provakarietišką Gruzijos užsienio politiką įteisinti Konstitucijos pataisomis. Po dvišalio susitikimo tam pritarė ir valdančioji dauguma.

Geležinkelių dilema

Švelnėjančius santykius su Rusija ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėmis atspindi ir planai atkurti susisiekimą geležinkeliu iš Tbilisio į Maskvą per Abchaziją. Ši linija nutraukė darbą 1992 metais prasidėjus Gruzijos ir Abchazijos kariniam konfliktui. Geležinkelis jungė Maskvą su Pietų Kaukazu ir Iranu. Nors Rusiją su Azerbaidžanu vis dar jungia geležinkelis, einantis per Jalamos pasienio postą, dėl nestabilumo Rusijos Šiaurės Kaukaze jis netinka nuolatiniam susisiekimui su artimiausia regiono partnere Armėnija. Linijos Tbilisis-Maskva atnaujinimas pasitarnautų tiek Rusijai, tiek jai lojaliai Armėnijai, o B.Ivanišvilio vyriausybė mano, kad ji sustiprintų Gruzijos įtaką Abchazijoje jei ne politinėmis, tai bent ekonominėmis priemonėmis.

Tuo pat metu tebetiesiamas geležinkelis Karsas-Tbilisis-Baku. Dar 2007 metais pradėta, bet iki šiol nebaigta linija turi sujungti Gruzijos geležinkelį su Turkijos geležinkeliu, kad iš Europos juo būtų galima pasiekti ne tik Tbilisį, bet ir tolimesnes Azijos šalis.

Gruodžio viduryje B.Ivanišvilis suabejojo dėl šios linijos ekonominio naudingumo Gruzijai, tačiau po kelių dienų nuvykęs į Baku pareiškė, kad jis nemato kliūčių tęsti geležinkelio tiesimo darbus, kuriuos planuojama baigti jau šiais metais.

Armėnija - pavyzdys Gruzijai?

Pirmieji naujosios Gruzijos vyriausybės veiklos mėnesiai aiškios užsienio politikos krypties nenubrėžė. Tebekalbama apie kelią į NATO ir Europos Sąjungą, tebelaikoma, kad Abchazija ir Pietų Osetija tebėra okupuotos, nestabdomas Rusijai nepalankios geležinkelio linijos iš Karso į Tbilisį tiesimo projektas. Tačiau ryšiai su Rusija gerokai šiltesni. Vyksta asmeniniai aukšto rango pareigūnų susitikimai, Gruzija žada dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, o Rusija žada atnaujinti gruziniško vyno ir mineralinio vandens importą, kalbama apie Okupacijos įstatymo pataisas. Visa tai tirpdo ledus tarp Gruzijos ir jos didžiosios kaimynės.

Kaip B.Ivanišvilis sugebės suderinti provakarietišką ir prorusišką retoriką? Viešėdamas Jerevane jis pareiškė, kad pavyzdžiu galėtų tapti Armėnija, mokanti palaikyti gerus santykius ir su NATO, ir su Rusija. Nors šią "armėnišką" politikos kryptį iš karto sukritikavo M.Saakašvilis, tai būtų nebe pirmas kartas Gruzijos istorijoje, kai vienu metu bandoma suderinti visiškai skirtingus užsienio politikos prioritetus.

Be to, Gruzijos ir Armėnijos interesai gerokai skiriasi. Armėnijos ir Rusijos santykiai buvo tvirti visą posovietinį laikotarpį, o su JAV Armėniją sieja tik gausi armėnų diaspora toje šalyje. Tuo tarpu Gruzijos ir Rusijos santykiai tik pradeda atsigauti po 2008-ųjų karo, kurio padariniai jaučiami ne tik ekonomikoje ir politikoje, bet ir kolektyvinėje tautos sąmonėje. O su JAV Gruziją sieja lojalumas Baltųjų rūmų politikai, kuria siekiama išlaikyti JAV įtaką Pietų Kaukaze. Jau vien dėl skirtingos pozicijos Rusijos ir JAV atžvilgiu Gruzijai sekti Armėnijos pavyzdžiu būtų nelabai paranku. Be to, B.Ivanišvilis veda Gruziją prorusišku keliu, nors politinio kompaso rodyklė ir nerodo vienos aiškios krypties. Ar pasirinktas kelias bus sėkmingas, atskleis sugebėjimas išspręsti vidaus politikos problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"