TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

B. Obama įspėja: nekišk nagų prie Baltijos valstybių

2014 09 04 6:00
Barackas Obama spaudė rankas jį sveikinusiems Estijos moksleiviams bei visiems trims Baltijos valstybių prezidentams, tarp jų ir Daliai Grybauskaitei. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

JAV prezidento Baracko Obamos vizitas į Estiją NATO viršūnių susitikimo išvakarėse buvo skirtas pasiųsti žinią Kremliui, kad Vašingtono įsipareigojimai Baltijos valstybėms yra rimti: "Nėra jokių dviprasmybių dėl 5-ojo straipsnio panaudojimo." JAV prezidento žodžiai, pasakyti prie Rusijos slenksčio, paremti realia karine jėga, nes JAV sudaro 80 proc. NATO galios.

„Kaip NATO sąjungininkai, turime 5-ojo straipsnio įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Šis įsipareigojimas yra nesulaužomas, tvirtas ir amžinas. Estija niekada nebus viena“, - pareiškė B. Obama Taline. Jis atvyko į Estiją NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, tokiu metu, kai Rusija vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą. Šie JAV prezidento žodžiai skirti ne tik Estijai, bet ir visoms trims Baltijos valstybėms bei kitoms Rytų Europos NATO narėms, kurios būgštauja, kad Rusija gali užpulti ir jas.

Trys Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija - tapo NATO narėmis 2004 metais, bet Rusija nėra su tuo susitaikiusi ir puoselėja revanšo užmačias. V. Putinas ne kartą pareiškė, kad Rusija turi teisę ginti rusakalbių teises užsienyje. Estijoje maždaug 25 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Latvijoje - 27 proc., Lietuvoje - 6 procentai.

Patvirtino NATO įsipareigojimus

Taline B. Obama aiškiai pasakė, jog Amerika išlieka tvirta Baltijos valstybių sąjungininkė, neliečiamu laiko NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį Aljanso narių kolektyvinę gynybą, ir netoleruos jokių Rusijos veiksmų prieš Amerikos sąjungininkus. Jis pažadėjo atsiųsti daugiau karinių lėktuvų į pratybas Šiaurės ir Baltijos šalių regione. „Šiandien galiu paskelbti, kad iniciatyva apims papildomus oro pajėgų dalinius, orlaivius pratyboms čia, Šiaurės ir Baltijos regione. Sutarėme su Estijos sąjungininkais, kad ideali vieta priimti ir remti šias pratybas bus Emario bazė čia, Estijoje“, - sakė B. Obama.

Reaguodamos į Rusijos veiksmus Ukrainoje, JAV anksčiau šiemet nusprendė sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją ir atsiuntė po kuopą karių į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

„Tam tikrą laiką Europa buvo rami dėl poreikių, kad būtų garantuotas efektyvus NATO veikimas, - pareiškė B. Obama. - Be abejo, tai, kas įvyko Ukrainoje, yra tragiška, bet, manau, tai suteikia mums galimybę pažiūrėti kitomis akimis ir suprasti, kas būtina, kad NATO įsipareigojimai būtų vykdomi.“

Rusija tęsia agresiją

B. Obama atvyko į Estiją tokiu metu, kai Rusija vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą, ir tai kardinaliai pakeitė saugumo padėtį Europoje. Tad NATO planuoja stiprinti savo rytinį sparną tūkstančiais greitojo reagavimo pajėgų karių, kuriuos būtų galima dislokuoti per 48 valandas. Šie planai pirmiausia susiję su NATO narių Rytų Europoje gynimu. Rusija piktai reagavo į šią žinią sakydama, kad tai įrodo NATO troškimą didinti įtampą su Maskva, ir pažadėjo atsakydama keisti savo karinę doktriną.

Baltijos šalys, geografiškai artimos Rusijai, reikalauja nuolatinių NATO bazių savo teritorijose. Tai taip pat bus svarstoma Velse, bet yra NATO narių, kurios tam nepritaria, nes mano, jog tai per brangu ir provokuoja Rusiją. Ar NATO sugebės atsikratyti šio mąstymo, bus labai svarbu Aljanso ateičiai ir Rusijai sulaikyti.

B. Obamai viešint Taline iš pradžių buvo skelbta, o paskui paneigta, kad V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitarė dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Šiai žiniai pasklidus Kremlius suskubo tikslinti, kad jiedu susitarė ne dėl paliaubų, o dėl žingsnių, kurių reikia siekiant taikos. Ir iš tiesų: kokios gali būti Maskvos ir Kijevo paliaubos, jei Rusija konflikte nedalyvauja!? Taigi Rytų Ukrainos fronte niekas nepasikeitė: P. Porošenka turi sudaryti paliaubas su Maskvos atsiųstais teroristais, o Rusijos kariuomenė garantuos, kad visi susitarimai būtų tokie, kokie reikia. Nėra jokių ženklų, kad V. Putinas keistų savo kursą Ukrainos atžvilgiu, o P. Porošenkos pozicijos susilpnėjo Ukrainos kariuomenei katastrofiškai pralaimint mūšius šalies rytuose. Priremtas prie sienos P. Porošenka vis tiek turės ką nors paaukoti.

Tuo pat metu dar kartą nuskambėjo Ukrainos vyriausybės patikinimas, kad Ukraina sieks NATO narystės. Premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Rusija yra teroristinė valstybė, atsakinga už šį konfliktą. O kol kas, A. Jaceniuko žodžiais, norėdama apsiginti Ukraina privalo atsitverti nuo Rusijos siena.

Kalbėdamas apie Ukrainą Estijoje B. Obama sakė, kad NATO turi padėti stiprinti Ukrainos karinę galią ir palikti atviras duris naujoms narėms kovoje su Rusijos agresija.

Estija rūpinasi savo gynyba

Galbūt neatsitiktinai iš trijų Baltijos valstybių B. Obama pasirinko Estiją. Mat iš visų keturių NATO narių ji viena skiria gynybai reikalaujamus 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Narių išlaidos gynybai bus labai svarbi tema ir Velse.

B. Obama pagyrė Estiją kaip pavyzdingą sąjungininkę ir geriausią sėkmės istoriją tarp šalių, atgavusių nepriklausomybę po šaltojo karo. Pasak jo, Estija yra puikus pavyzdys, kaip kiekviena Aljanso narė turėtų tinkamai prisidėti prie visų 28 NATO šalių kolektyvinės gynybos. Prezidentas prisiminė Estijos pajėgų narsą profesionaliai vykdant misiją Irake, Afganistane ir estų aukas - 9 žuvusius karius.

B. Obama atskrido į Estiją trečiadienį paryčiais, o vakare jo lėktuvas „Air Force One“ iš Talino Lennarto Meri oro uosto išskraidino JAV vadovą į NATO viršūnių susitikimą Velse. Pirmiausia B. Obama Kadriorgo rūmuose susitiko su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu, vėliau išvyko į Stenbocko namus, kuriuose įsikūrusi vyriausybės rezidencija, ir ten bendravo su premjeru Taavi Roivo bei trijų Baltijos valstybių lyderiais: T. H. Ilvesu, Andriu Bėrziniu ir Dalia Grybauskaite.

Taliniečiai turėjo progą klausytis programinės B. Obamos kalbos stebėdami didžiulį ekraną, įtaisytą sostinės centrinėje Laisvės aikštėje.

Tai pirmas B. Obamos vizitas Baltijos šalyse nuo jo atėjimo į Baltuosius rūmus 2009 metais ir pirmas apskritai JAV lyderio apsilankymas per pastaruosius aštuonerius metus.

Pasak analitikų, ši kelionė į Europą žymi itin svarbų laikotarpį B. Obamos kadencijoje – tuo metu, kai politiniai oponentai griežtai kritikuoja jo užsienio politiką kaip nesugebančią pažaboti V. Putino teritorinių ambicijų ir sutramdyti "Islamo valstybės" (IS) džihadistų Sirijoje bei Irake.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"