TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

B. Obama ruošia žinią V. Putinui

2014 09 01 18:04
Barackas Obama. SIPA/Scanpix nuotrauka

Atverdamas sceną NATO viršūnių susitikimui, kurio diskusijose dominuos didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius krizė santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę apsilankys Estijoje, siųsdamas paprastą žinią Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui: nemėginti konfrontuoti su Aljanso narėmis tapusiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

Europos Sąjungai (ES) ir Jungtinėms Valstijoms kaltinant Rusijos prezidentą, kad jis tiesiogiai siunčia savo karius į Ukrainą, B.Obamos kelionė į Europą, kuri bus jau antroji šiais metais, rengiama pavojingu momentu.

B.Obama pasiųs aiškią žinią, jog NATO savo sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos laiko neliečiamu, o jo pirmasis vizitas per savo kadenciją į Baltijos šalis, seniai laikomas bet kokio potencialaus Vakarų šalių karinio susirėmimo su Rusija galimu židiniu, yra itin simbolinis.

Vienintelis pareigas einantis JAV prezidentas, 2002 metais aplankęs Lietuvą, 2005 metais - Latviją 2005 , ir 2006-aisias – Estiją ir Latviją, buvo George'as W.Bushas, tačiau jo vizitai vyko tokiu metu, kai padėtis prie buvusių Šaltojo karo sienų buvo gana rami.

„Rytų Europoje ir Baltijos šalyse manoma, kad Putinas kelia grėsmę ne vien Ukrainai, bet iš tikrųjų kelia ilgalaikę grėsmę NATO, nes, pagal šį požiūrį, jo ilgalaikis strateginis tikslas – sugriauti JAV aljansų sistemą Europoje arba parodyti, kad ji yra tuščia“, – sakė Brookingso instituto analitikas Thomas Wrightas.

„Geriausias būdas tai padaryti – parodyti, kad 5-asis straipsnis yra tuščias; kad jis nereiškia to, kas jame yra skelbiama“, – pažymėjo Th.Wrightas, turėdamas omenyje NATO susitarimą, įpareigojantį Aljanso nares kiekvieną ataką prieš bet kurią NATO narę laikyti ataka prieš visą bloką.

„Jeigu jis galėtų tai įrodyti (bent) vienų atveju – jis iš esmės diskredituotų visą NATO 5-ąjį straipsnį; jis diskredituotų visą NATO“, – pabrėžė ekspertas.

Vėl pažeidžiamos

B.Obama atvyks į Taliną trečiadienį paryčiais ir vėliau dieną susitiks su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu, Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu.

Trys Baltijos šalys, tapusios NATO narėmis 2004 metais, penkis dešimtmečius buvo valdomos Sovietų Sąjungos ir dabar jaučiasi nepakankamai apsaugotos nuo slapto karo metodų, Maskvos pirmąkart panaudotų Ukrainoje, nes turi dideles rusakalbių bendruomenes.

B.Obama praeitą savaitę užsiminė ketinantis pasiųsti stiprią žinią Kremliui.

„Į Estiją vykstu iš dalies todėl, kad estai žinotų, jog mes vykdome tai, ką sakome mūsų sutartyse (įtvirtintų) įsipareigojimų atžvilgiu“, – sakė B.Obama, pabrėždamas skirtumą tarp Baltijos šalių ir Ukrainos, kuri nėra NATO narė.

B.Obamos patarėjas Europos reikalams Charlesas Kupchanas dar atviriau kalbėjo apie žinią, kurią B.Obama taip pat pasiųst per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Rusija, net negalvok kelti sumaištį Estijoje arba bet kurioje Baltijos teritorijoje kaip kėlei sumaištį Ukrainoje“, – sakė jis.

Nors prezidentas perspėjo, kad Ukrainai nesuteiktos saugumo garantijos, kurias turi NATO narės Baltijos šalys, jis praeitą ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjo 18 dieną susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Baltuosiuose rūmuose.

Žlugęs perkrovimas

B.Obama savo kadencijos pradžioje buvo pasiryžęs „perkrauti“ santykius su Kremliumi, tačiau V.Putinui grįžus į prezidento postą ši iniciatyva žlugo, o klausimai dėl teritorijų ir gynybos, kurie, kaip manyta, buvo išspręsti pasibaigus Šaltajam karui, vėl grįžo į darbotvarkes.

Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizių centro tyrėjas Edwardas Lucasas sako, jog B.Obama dabar siunčia signalus, panašius į tuos, kuriuos siųsdavo jo pirmtakai Baltuosiuose rūmuose, kai tebeegzistavo Geležinė uždanga.

„Tai ypač niūrus momentas Europos saugumui – daug niūresnis negu suvokia daugelis žmonių“, – sakė E.Lucasas, pridūręs, kad B.Obama turėtų padaryti pareiškimą, kuris būtų įamžintas istorijoje, panašiai kaip JAV vadovo Johno F.Kennedy kalba „Ich bin ein Berliner“ („Aš esu berlynietis“), pasakyta Vakarų Berlyne 1963 metais.

„Obama išmėgino visus įmanomus stilius su Putinu. Jis mėgino būti mandagus, mėgino jį ignoruoti, mėgino elgtis griežtai“, – pažymėjo G.Lucasas.

„Obama neturi iliuzijų, koks yra Putinas. Tačiau tiesa ta, jog Obama yra užsiėmęs, o Europa nėra vienas iš svarbiausių jo prioritetų“,– aiškino analitikas, turėdamas omenyje padėtį, kai JAV lyderis taip pat yra sutelkęs dėmesį į džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ stiprėjimą Irake bei Sirijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"