TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

B.Obamos 2012 metais laukia sudėtinga rinkimų programa

2012 01 02 11:47

JAV prezidentas Barackas Obama, 2008 metais tapęs pirmuoju juodaodžiu šiame poste, nori įeiti į istoriją ir kaip pirmasis afroamerikietis, išsilaikęs valstybės vadovo poste du laikotarpius iš eilės, bet rinkimų kampanija bus itin sudėtinga ir pačiam kandidatui, ir jo štabui, rašo "The Wall Street Journal".

Kaip manoma, itin didelę įtaką amerikiečių pasirinkimui, kam jie teiks pirmenybę politinėje srityje 2012 metais, turės ekonomikos veiksnys. Ekonomikos klausimai visada užima atskirą vietą visų kandidatų į prezidentas rinkimų programoje, bet anaiptol ne visiems tenka atsiskaityti už darbą, esant giliausiai šalies istorijoje po Didžiosios depresijos recesijai.

Darbo rinka - blogiau tik didžioji depresija

Per pastaruosius 76 metus nė vienas kandidatų į prezidentus, einančių į antrąjį laikotarpį, to nedarė esant labai dideliam nedarbui, kaip tai teks B.Obamai, kurį kelia kandidatu Demokratų partija. Lapkritį nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose sumažėjo nuo 9 proc. iki 8,6 proc., bet analitikai netiki, kad rodiklis smarkiai mažės per ateinančius 12 mėnesių. Per pirmąjį B.Obamos prezidentavimo mėnesį šis rodiklis buvo 7,8 proc., ir jam prezidentaujant nedarbas neilgam buvo pakilęs daugiau nei 10 procentų.

Ronaldui Reaganui pavyko laimėti rinkimus antrąjį kartą 1984 metais, kai nedarbas šalyje siekė 7,4 proc., bet Jimmy Carteris pralaimėjo antrąjį kartą rinkimus 1980 metais tam pačiam R.Reaganui, kai nedarbo lygis buvo 7,5 procento.

Kaip pažymi WSJ, R.Reaganas 1980 metais įvedė dabartinę ekonominės situacijos vertinimo prieš rinkimus standartą: jis paprašė rinkėjus atsakyti į klausimą, ar jie mano, kad ėmė gyventi geriau nei prieš ketverius metus. Jeigu šį klausimą vienaip ar kitaip pakartos B.Obamos varžovai (to galima tikėtis beveik 100 proc.), demokratams bus itin nemalonu atsakyti į jį.

Blogesnė nei dabar situacija JAV darbo rinkoje prezidentui, keliančiam kandidatūrą antrajai kadencijai, buvo turbūt tik 1936 metais, kai nedarbas priartėjo prie 17 procentų.

Vis dėlto Franklinui Rooseveltui tada pavyko ne tik išlikti valdžioje, bet ir iškovoti labiausiai triuškinamą pergalę šalies istorijoje - už demokratus atidavė balsus 523 rinkikai iš 531 ir 60,8 proc. gyventojų. Dėl ekonominių sąlygų sutapimo B.Obama gana dažnai lyginamas su F.Rooseveltu, bet sunku įsivaizduoti, kad dabartiniam prezidentui pavyks pakartoti šį laimėjimą.

Ar ėmė amerikiečiai blogiau gyventi?

Be nedarbo, per rinkimams skirtas diskusijas B.Obamai bus priminta tai, kad JAV prarado didžiausią skolinimosi reitingą, ir valstybės skolos augimas pasiekė naują rekordą, ir nesugebama sutarti su Kongresu.

Vadinamasis negerovės indeksas - nedarbo ir infliacijos santykis - padidėjo, esant B.Obamai, nuo 7,83 iki 12. Vidutinės amerikiečių šeimų pajamos per pirmuosius dvejus dabartinio JAV prezidento valdymo metus po augimo per pastaruosius ketverius metus sumažėjo, nors po to jos išsilygino.

Vėluojančių mokėjimų už nekilnojamąjį turtą dalis rugsėjį sudarė 12,6 proc., palyginti su tuo, kad ilgą laiką šis rodiklis vidutiniškai buvo 5-7 procentų.

Amerikiečių namų grynoji kaina vidutiniškai sumažėjo 1,7 proc. per praėjusius metus, kai nuo 1948 metų prieš prezidento rinkimus ji augo.

Apklausos nežada B.Obamai pergalės

Naujausių apklausų, kurias rengia drauge "The Wall Street Journal" ir "NBC News" duomenimis, pritarimas B.Obamos veiklai sudaro 46 proc., tai mažiau nei tokie patys George`o W.Busho, Billo Clintono ir R.Reagano rodikliai prieš metus iki to, kai jie laimėjo rinkimus antrajam laikotarpiui.

B.Obamos ekonominių laimėjimų vertinimas dar blogesnis - 39 procentai.

Tačiau B.Obamos padėtis ne tokia bloga, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes šių metų prieš rinkimus negalima laikyti įprastais, teigia vyriausiasis jo rinkimų štabo konsultantas Davidas Axelrodas.

Svarbus B.Obamos privalumas yra tas faktas, jog iki šiol amerikiečiai mano, kad kaltė dėl finansų krizės tenka Respublikonų partijai, asmeniškai G.W.Bushui ir Volstritui.

Be to, kad ir koks mažas būtų B.Obamos populiarumas, požiūris į respublikonus dar blogesnis: neigiamai apie dabartinį prezidentą atsiliepia 40 proc. amerikiečių, o apie senąją gerąją partiją (taip save vadina respublikonai) - 48 procentų. Ir demokratų, ir respublikonų sugebėjimas įveikti ekonomines problemas vertinamas maždaug vienodai.

Respublikonai kol kas neturi realaus kandidato

Tačiau B.Obama neturi rimtų konkurentų, o respublikonų laukia gana sudėtingas ir ilgas pagrindinio pretendento nustatymo laikotarpis.

Respublikonų lyderiai tapti kandidatais į JAV prezidento ir viceprezidento postą ims aiškėti per politinių aktyvistų sueigas Ajovos valstijoje, kurios vyks sausio 3 dieną.

Praėjus savaitei po sueigų Ajovoje, svarbūs pirminiai rinkimai vyks Naujajame Hampšyre, o kiek vėliau pirminiai rinkimai Pietų Karolinos ir Floridos valstijose.Tačiau intriga dėl respublikonų kandidato tikriausiai išliks iki pavasario pabaigos - per šį laikotarpį turi baigtis dauguma sueigų ir pirminių rinkimų.

Oficialaus abiejų partijų kandidatų paskelbimo tikimasi artėjant rudeniui: rugpjūčio 27-30 dienomis tai padarys respublikonai, rugsėjo 3-6 dienomis - demokratai.

Rinkimų diskusijos prasidės spalio 3 dieną, o rinkimų diena (pirmasis antradienis po pirmojo lapkričio pirmadienio) 2012 metais bus 6-oji paskutinio rudens mėnesio diena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"