TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Badas baisesnis už terorizmą

2008 04 15 0:00
Pasaulis tik dabar pradeda suvokti, kad badas pavojingesnis už energetinę ar finansų krizę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Neturtingos šalys skleidžia nestabilumą, ir ši tendencija tik sustiprės, kai alkanos minios plūstelės per sienas ieškoti maisto. Šiuo metu maisto krizė gresia 37 valstybėms.

Dėl smarkiai pabrangusių pasaulinių maisto produktų kainų virtinėje besivystančių Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių kilo neramumai. Vakarų specialistų nuomone, maisto krizė - kur kas baisesnė problema negu akcijų kurso kritimas ar ekonomikos augimo sulėtėjimas. Pavojus prilyginamas nebent tarptautiniam terorizmui. Jei Vakarai nesiims skubių priemonių, įtampos židiniai išplis ir sukels grėsmę demokratijai bei stabilumui visame pasaulyje.

Specialistų manymu, krizei įveikti Europa ir Šiaurės Amerika, iš dalies pačios kaltos dėl to, kas nutiko, privalo skirti pagalbą badaujantiesiems, aktyviai investuoti į žemės ūkį ir atsisakyti biologinių degalų, kurie yra visiškai neveiksmingi esant šiuolaikinėms technologijoms.

Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas atkreipia dėmesį, kad maisto stygius jau sukėlė nestabilumą Haityje, Egipte, Filipinuose ir Indonezijoje. Tai privertė kai kurias šalis riboti maisto prekių eksportą. Neturtingų šalių ministrai pareiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Vakarai tik didina problemą pritardami biodegalų gamybai. Trečiojo pasaulio atstovai tokius veiksmus vadina "nusikaltimu žmonijai".

Jungtinių Tautų duomenimis, maisto krizė šiuo metu gresia 37 šalims, badas - šimtams tūkstančių žmonių. Be to, maisto kainų didėjimas sutrikdys tarptautinės prekybos pusiausvyrą, o tai gali paveikti ir išsivysčiusias valstybes. Pastaraisiais mėnesiais maisto produktai labai pabrango dėl padidėjusios jų paklausos, blogų oro sąlygų ir padidintos žemės ūkio dalies biodegalams gaminti.

Chaosas jau kilo daugiau kaip dešimtyje besivystančių šalių. Šeštadienį Haityje žuvo produktus vežęs taikdarys iš Nigerijos - jis buvo išvilktas iš mašinos ir nušautas. Atsistatydino šalies premjeras Jacques'as Edouard'as Alexis. Bangladešo sostinėje Dakoje į gatves išėjo 20 tūkst. darbininkų, nepatenkintų didelėmis maisto kainomis. Protestai vyko Indijoje, Filipinuose.

Badas gresia net Kinijai - imperija priklauso nuo išorinio pasaulio, o ryžių kaina nuo sausio pakilo 54 procentais. Šimtai milijonų varguolių visame pasaulyje maistui išleidžia daugiau kaip 75 proc. pajamų. Todėl dabartinė infliacija grasina sunaikinti istorinę pergalę prieš skurdą, kurią žmonija jau buvo beveik pasiekusi. Badą, be abejo, lydės visuotinis regresas švietimo, sveikatos, teisės srityse.

Netolimoje perspektyvoje pasaulis pajėgus padvigubinti gamybą, kad 2050 metais išmaitintų 9 mlrd. žmonių, tačiau nacionalinės vyriausybės tempia antklodę į save. Šalys gamintojos (Argentina, Indija, Rusija) nori išlaikyti produktus vidaus rinkoje. Vašingtonas, priešingai, įsitikinęs, kad panaikinti deficitą lengviausia atviroje pasaulinėje rinkoje.

Prancūzų "Le Monde" mano, jog vienintelė išeitis - žemės ūkio revoliucija. Įdiegti naujas technologijas ir santykius kaime nebus paprasta, tačiau tai būtina siekiant išgelbėti žmoniją.

Badas ne mažiau pavojingas negu terorizmas, nes grasina pasaulio saugumui. Neturtingos šalys skleidžia aplink save nestabilumą, ir ši tendencija tik sustiprės, kai žmonės plūstelės per sienas ieškoti maisto. Todėl išsivysčiusios šalys turi duoti atkirtį maisto krizei, tokį pat rimtą kaip terorizmui. Iki šiol pasaulio vadovai tam stokojo politinės valios.

Buvęs Italijos premjeras Romano Prodi laikraštyje "La Repubblica" rašo, kad pasaulis tik dabar suvokė, jog badas pavojingesnis už energetinę ar finansų krizę. Milijardai žmonių susidūrė su nuolatiniu ir nesulaikomu žemės ūkio produktų kainų didėjimu. Kasdien kur nors kyla maištai, pasirodo pranešimų apie represijas. R.Prodi negailestingai kritikuoja biodegalų gamintojus: kad pripiltum visureigio baką etanolio, reikia sunaudoti tiek kukurūzų, kiek žmogui pakaktų metams. Degalų gamybai JAV skirta apie 20 proc. kukurūzų laukų. Netoliaregiški kai kurių vyriausybių veiksmai veda katastrofos link. R.Prodi teigimu, negalima leisti, kad Afrikoje žmonės mirtų iš bado vien dėl to, jog kai kam JAV žemvaldžių balsai atrodo svarbesni už milijonų žmonių gyvybes. Vaistai pasirodė kur kas kenksmingesni nei pati liga, tad metas jų atsisakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"