TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baigėsi paskolų festivalis

2008 10 30 0:00
Viltis greitu laiku įsivesti eurą trukdo Baltijos valstybėms devalvuoti nacionalines valiutas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje jau pasibaigė ištisus septynerius metus trukęs "paskolų festivalis". Švedų analitikės teigimu, dabar trys Baltijos valstybės susiduria su pakankamai realiu bankroto pavojumi, kurį bent iš dalies sukėlė neatsakingas užsienio bankų elgesys.

Skolino be saiko.

Patricia Hedelius švedų dienraščiui "Dagens Nyheter" rašo, jog nuosmukis žada būti ilgas ir gilus. Ypatingą susidomėjimą jai kelia didelių Švedijos bankų vaidmuo Baltijos valstybių ekonomikos pakilimo laikotarpiu.

Pasak P.Hedelius, už susidariusią kritinę padėtį didele dalimi yra atsakingi "Swedbank", SEB ir "Nordea" bankai. Jau kuris laikas užimdami dominuojančią padėtį Baltijos valstybių rinkose, jie esą sugebėjo perimti dalį centrinių bankų funkcijų. Vietoje to, kad laikytųsi griežtos piniginės politikos, švedų kapitalo bankai leido skolinimuisi keletą metų iš eilės didėti po 60-70 procentų. Iš viso Švedijos bankai Baltijos valstybėms suteikė apie 380 Švedijos kronų (132,75 mlr. litų) paskolų, kurios turės būti grąžintos eurais.

Devalvacijos gali prireikti

Pasak P.Hedelius, susikaupusi skola reiškia tai, jog Baltijos valstybėms, visų pirma Latvijai ir Estijai, gali tekti devalvuoti savo nacionalines valiutas. Tai yra sunkiai įvykdomas politinis uždavinys, kadangi šiuo metu visų trijų Baltijos valstybių nacionalinės valiutos yra susietos su euru, tikintis tokiu būdu kuo greičiau priartėti prie stojimo į euro zoną.

Vis dėlto daugėjant nerimą keliančių ženklų, vyriausybėms gali tekti imtis išties nemalonių veiksmų. Manoma, jog dėl ekonomikos disbalanso šiuo metu Baltijos valstybių valiutos gali kainuoti apie 15 proc. daugiau už jų tikrąją rinkos vertę. P.Hedelius teigimu, tokioje situacijoje Latvija ir Estija neturi daug kitų alternatyvų, kaip tik nuvertinti savo valiutas.

Nors Lietuvos padėtis yra kiek geresnė, jai taip pat kenkia didžiulis einamosios sąskaitos (santykio tarp bendro taupymo ir investicijų) deficitas, didelė priklausomybė nuo užsienio kreditų ir sprogęs nekilnojamo turto kainų burbulas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"