TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baigiamasis mūšis kare dėl Baltųjų rūmų

2012 11 06 6:00
M.Romney kalba minioms Virdžinijoje./AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar buvo paskutinė JAV prezidento rinkimų kampanijos diena - karštligiškas finišas, per kurį abu kandidatai - prezidentas demokratas Barackas Obama ir respublikonas Mittas Romney - nuožmiai kovėsi dėl svyruojančių valstijų balsų.

Lydimas garsaus dainininko Bruce'o Springsteeno B.Obama pasirodė Madisone (Viskonsinas), paskui vyko į Ajovą ir Ohają. Cincinatyje milžinišką B.Obamos mitingą atidarė kita žvaigždė - dainininkas Stevie Wonderis. Keturiuose renginiuose Pensilvanijoje dalyvavo svarbus B.Obamos sąjungininkas buvęs prezidentas Billas Clintonas.

M.Romney keliavo į Floridą, kurioje apklausos rodė, kad jis lenkia varžovą, taip pat į Virdžiniją, Naująjį Hampšyrą ir Ohają. Pastarojoje valstijoje ir virė nuožmiausia kova. Dar nė vienas respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus nėra pralaimėjęs Ohajuje.

Analitikai sako, kad rinkimų baigtį lems saujelė svyruojančių valstijų, todėl brangus kiekvienas balsas. Nacionaliniu lygiu B.Obama ir M.Romney alsuoja vienas kitam į pakaušį - jų reitingai apylygiai, tačiau detalesnės vietos apklausos rodo, kad B.Obama labai nežymiai pirmauja, nors kartais skirtumas - paklaidos ribose. Nė viena stovykla nesijaučia užtikrintai. Sekmadienio "ABC News" ir "The Washington Post" apklausos rodė, kad abu kandidatai turi po 48 proc. palaikymą ir net rinkėjai, save laikantys nepriklausomais, pasidalijo po lygiai - po 46 procentus.

M.Romney ir toliau labiau patinka baltaodžiams, vyresniems ir krikščionims evangelikams; B.Obama populiaresnis tarp moterų, ne baltųjų ir jaunų suaugusiųjų.

Kur išgaravo optimizmas?

Apžvalgininkai narsto kandidatus po kaulelį, jie taip pat lygina ankstesnį ir dabartinį B.Obamą. Prisimenama, kad prieš ketverius metus B.Obama iškilo ant drąsios, viltį kursčiusios bangos, bet dabar įkvepiantį optimizmą skleidęs oratorius atrodo kaip visai kitas žmogus. Tuomet, tik pusiau juokais, jis buvo vadinamas politiniu mesiju, gelbėtoju, tikėjimo gydytoju, kuris gali vėl sutelkti amerikiečius ir nuplauti per George'o Busho erą susitvenkusį pyktį. Dabar jis tik per plauką nuo pralaimėjimo turtingam mormonui M.Romney.

Tad daugelis klausia: kas nutiko vilčiai, ar finansų krizė ir antrosios depresijos grėsmė sunaikino optimizmą? Ar tai buvo tik nepatyrusio žmogaus neįmanomi pažadai, ar JAV politinės sistemos klaida?

B.Obama susitinka su rinkėjais Floridoje.

Iš tiesų siaubinga ekonominė situacija daug lėmė. Buvo daug tokių, kurie net manė, jog Amerikos kapitalizmas žlugs. B.Obamai talkinęs Čikagos ekonomikos profesorius Austenas Goolsbee sako, kad per masines fiskalines injekcijas prezidentas išgelbėjo ekonomiką nuo totalaus žlugimo, o drauge ir į pavojų pakliuvusią automobilių pramonę. Tačiau yra ekonomistų, kurie mano, jog prezidentas veikė klaidingai ir nepasinaudojo galimybe pakeisti pačią sistemą.

Jeffrey Sachsas, kartais pavadinamas žymiausiu pasaulio ekonomistu, mano, kad neturint jokio plano padidinti deficitą puse trilijono dolerių "gana šokiruoja". Jo manymu, B.Obamos administracija nesprendė esminių labai netolygios, investicijų stokojančios ekonomikos, kuri eksportavo pernelyg daug darbo vietų į užsienį, problemų. "Šalies būklė nėra gera. Turime 15 proc. skurde gyvenančių žmonių, didžiulė dalis amerikiečių patiria milžiniškus finansinius sunkumus." Tad nenuostabu, jog M.Romney kaltinimai, kad B.Obama netesėjo savo ekonominių pažadų, krenta rinkėjams tiesiai į širdį.

B.Obamos pastangos reformuoti sveikatos apsaugos sistemą pakurstė didžiulį priešiškumą ir suskaldė visuomenę, dėl to 2010 metų vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai buvo katastrofiški demokratams - blogiausias pasirodymas nuo 1948 metų.

Užsienio politikos srityje Osamos bin Ladeno nužudymas ir nepilotuojamų lėktuvų atakos, prieštaringai vertinamos užsienyje, sulaukė pritarimo namuose, bet B.Obamos pažadas uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir pradėti naują JAV ir musulmonų pasitikėjimo erą virto dulkėmis. Jis pažadėjo per daug.

Amerika ieško kelio

Tiesa ir tai, kad respublikonai rengė negailestingas puolimo kampanijas, bet vis tiek B.Obama negali atmesti savo paties atsakomybės. Jo biografė iš "The New York Times" spėja, kad jis pernelyg pasikliauja savo paties intelektu. "Jis nepaprastai atsiskyręs žmogus. Galbūt introvertiškiausias per dešimtmečius Jungtinių Valstijų prezidentas." Ne veltui B.Clintonui pastarosiomis savaitėmis sekasi kur kas geriau, iki tokio laipsnio, kad pats B.Obama vadina jį "valstybės sekretoriumi reikalams paaiškinti".

Kad ir kokios buvo ekonominės aplinkybės bei paties prezidento asmeninės savybės, analitikai įžvelgia gilesnes 2008-ųjų optimizmo išgaravimo priežastis. Amerika yra didi šalis, prarandanti savo ekonominį dominavimą ir dar neradusi jokio konsenso, kaip galėtų atsigauti. Politikai užkrovė valstybei skolą, kurios didelė dalis atėjo iš Kinijos. Tuo pat metu amerikiečiai gyveno savo liberaliame ir konservatyviame pasauliuose, klausė skirtingos žiniasklaidos ir mažai bendravo. Užuot vairavusi laivą, komanda tarpusavyje kumščiavosi. Tikrai reikėjo gelbėtojo, tačiau B.Obama, protingas ir patrauklus žmogus, bet - ne Mesijas.

BBC, Reuters, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"