TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baimė dėl lato žlugimo

2009 06 06 0:00
Šios jaunos motinos nežino, kas laukia jų ir vaikų didžiausią krizę išgyvenančioje Latvijoje. Šalies centro dešiniųjų vyriausybė susiduria su įvairių gyventojų grupių protestais prieš jos vykdomą politiką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos ekonomika toliau katastrofiškai smunka, sklando gandai apie neišvengiamą lato devalvavimą. Jei taip nutiktų, padariniai būtų jaučiami toli už Baltijos regiono. Tačiau šalies vyriausybė tvirtina, kad sieks išlaikyti latą "pririštą" prie euro.

Latvija, kurios ekonomika išgyvena didžiausią nuosmukį visoje Europos Sąjungoje (ES), gali sprogti it muilo burbulas. Tai pareiškė buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. "Politikai turi veikti, o ne laukti, kol problemos savaime išsispręs. Kitaip visa šalis gali išgaruoti kaip burbulas", - sakė ji.

Ties bankroto riba

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos, kad Latvijai teks devalvuoti savo valiutą - latą. Šalies premjeras Valdis Dombrovskis tai neigia ir mėgina įtikinti bėgančius investuotojus, jog taip nenutiks. Latvijos vyriausybė laukia papildomos finansinės pagalbos.

Gruodį ES, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir Šiaurės šalys skyrė Latvijai 7,5 mlrd. eurų ekonomikai gaivinti. TVF sutiko suteikti 1,7 mlrd. eurų, o ES - 3,1 milijardo. Tačiau paskutinės 1 mlrd. eurų porcijos Latvija negavo, nes nesugebėjo užlopyti vis didėjančios biudžeto skylės. Šalis siekia užsitikrinti 1,2 mlrd. eurų paskolos dalį liepą. Dėl tuo šiuo metu Rygoje su Latvijos vyriausybe derasi ES ir TVF pareigūnai. Latvijos parlamentas turės peržiūrėti 2009 metų biudžetą ir įvykdyti skausmingas algų mažinimo viešajame sektoriuje reformas.

Premjeras V.Dombrovskis teigė, jog šalis bankrutuos, jei liepą negaus įmokos dalies. ES ekonomikos komisaras Joaquinas Almunia paragino Latviją iš esmės tvarkyti biudžetą, kad būtų sumažintas deficitas.

Naujausiame vyriausybės biudžeto plane jis numatytas 9,2 proc., o tai daug daugiau kaip 5 proc., nei buvo sutarta su TVF.

Ar latas ištvers?

Nors premjeras tikina, kad nacionalinė valiuta ir toliau liks susieta su euru, daugelis finansų analitikų mano, jog lato devalvavimas neišvengiamas. Pasak jų, Latvija pasiekė tokį lygį, kai lato nebeįmanoma laikyti "pririšto" prie euro. Jei nieko nebus daroma, o tik stengiamasi išsaugoti lato kursą, ekonomika patirs dar didesnę naštą. Ji ir taip pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 18 procentų. Latas euro atžvilgiu gali nuvertėti 25-30 proc. - tik tuomet tai palankiai atsilieptų ūkiui, tačiau euro įvedimą tektų nukelti mažiausiai iki 2013 metų. Nors silpnesnis latas padidintų šalies eksporto konkurencingumą, ypač miško pramonės ir žemės ūkio produktų, ne tik ES, bet ir Rytų rinkose, tokiose kaip Rusija ir Baltarusija, kartu padidėtų ir infliacija bei skolos administravimo išlaidos, nes daugiau kaip 90 proc. Latvijos prievolių yra eurais.

Per pastaruosius metus Latvijos centrinis bankas išleido beveik trečdalį savo užsienio rezervų latui palaikyti. Numatoma, kad šiemet Latvijos ekonomika susitrauks 20 procentų. Esant tokiai padėčiai, pasak Centrinio banko, lato nuvertėjimas turėtų katastrofiškų padarinių gyvenimo standartams šalyje, nes paveiktų kiekvieną jo aspektą. Tai būtų ir didžiulis smūgis Švedijos bankams, kontroliuojantiems 50 proc. Latvijos skolinimosi rinkos.

Nerimas Švedijoje

Švedija ypač atidžiai stebi įvykių eigą Latvijoje. "Jei bankai patirs didelių nuostolių, prieš tai daug užsidirbę skolindami, labiausiai nukentės akcininkai", - pabrėžė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis nekomentavo Latvijos pinigų nuvertėjimo galimybės, tačiau pripažino, kad dėl bankų veiklos Baltijos regione Švedijos ekonomikai iškilusi nemaža rizika. Vyriausybei gali tekti išpirkti Švedijos bankus. "Swedbank" ir SEB akcijų kursas, trečiadienį smukęs atitinkamai 16 ir 11 proc., ketvirtadienio rytą šiek tiek atsigavo. Nervingumas rinkoje atsiliepė ir Švedijos kronai - jos kursas pastarosiomis dienomis susvyravo.

Džiną lengva paleisti

Kaip sako analitikai, padėtis Latvijoje kelia abejonių, ar Europoje išsilaikys fiksuoto valiutos kurso režimas. Baiminasi, kad nesuveiktų domino principas. Pirmiausia tai liečia Latvijos kaimynes Lietuvą ir Estiją, taip pat tokias šalis kaip Bulgarija, Rumunija ir net Vengrija, kuri laikosi lankstaus valiutų režimo. Forinto kursas euro atžvilgiu jau krito maždaug 2,5 proc., Vengrija yra įtraukta į TVF išpirkimo programą.

Latvijos centrinis bankas ir premjeras įspėjo visus atsargiau rinkti žodžius, kai kalbama apie pinigų nuvertėjimą, nes tai gali padaryti dar daugiau žalos ir taip kenčiančiai Latvijos ekonomikai bei pakirsti šalies siekį įsivesti eurą. "Lengva išleisti džiną iš butelio, tačiau kur kas sunkiau jį ten sugrąžinti", - pažymėjo V.Dombrovskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"