TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baimė dėl saugumo nusvėrė individualias laisves

2016 09 27 6:00
Plakatai, skelbiantys "Ne plačiam šnipinėjimui!", nepaveikė šveicarų, regėjusių pastaruoju metu ne vieną siaubingą teroro aktą Europoje.   AFP/Scanpix nuotrauka

Per referendumą šveicarai atidavė pirmenybę ne privatumui, o saugumui, ir leido specialiosioms tarnyboms skaityti paštą, klausytis pokalbių telefonu bei įtaisyti slaptas kameras ir „blakes“.

Vyriausybės pasiūlytas įstatymas praplėsti žvalgybos tarnybų galias sulaukė daugiau kaip 65 proc. balsavusiųjų pritarimo.

Šveicarijos valdžia aiškino piliečiams, kad specialiosioms tarnyboms reikia daugiau galių siekiant susekti ir stebėti potencialius teroristus bei kovoti su ginklų prekyba. Oponentai gąsdino, jog taip paminamos piliečių laisvės, o glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio žvalgybomis gali būti prarastas ir Šveicarijos neutralitetas. Dabar, kai dauguma rinkėjų įstatymui pritarė, Šveicarijos federalinė žvalgybos tarnyba ir kitos saugumo agentūros, gavusios teismo, Gynybos ministerijos ir ministrų kabineto leidimą, galės taikyti elektroninį įtariamųjų sekimą. Toks šveicarų pritarimas naujoms priemonėms rodo, koks didelis susirūpinimas galimais kovotojų išpuoliais yra apėmęs šalies visuomenę.

Daug dešimtmečių nuo 1989-ųjų skandalo, kai paaiškėjo, kad Šveicarijos vyriausybė šnipinėjo dešimtis tūkstančių piliečių, žmonės labai įtariai žiūrėjo į sekimą. Slaptos vaizdo stebėjimo kameros šioje valstybėje labai retos, Šveicarijos privatumo įstatymai riboja net Google gatvių vaizdus. Tačiau siaubingi įvykiai Europoje, ypač gretimoje Prancūzijoje – Paryžiuje ir Nicoje, taip pat Belgijos sostinėje Briuselyje, labai paveikė šveicarų protus. Oponentų tikinimai, kad intensyvesnis sekimas automatiškai nepadidins saugumo, nepadarė gyventojams poveikio.

„Buvome naivūs“

Vyriausybės teigimu, naujosios galios bus naudojamos maždaug kartą per mėnesį pavojingiausiems įtariamiesiems, ypač susijusiems su terorizmo bylomis, stebėti. Jos nė iš tolo neprilygsta JAV arba kitų didžiųjų valstybių šnipinėjimo pajėgumui, kuris, pasak gynybos ministro Guy Parmelino, „smarkiai viršija trokštamas individualių laisvių sąlygas“. Ministras taip pat aiškino, kad naujasis įstatymas leis Šveicarijai pakilti iki tarptautinių standartų, nes iki šiol policija ir žvalgyba turėjo labai ribotus tyrimo įrankius, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, – pokalbių klausymasis ir elektroninio pašto tikrinimas bet kokiomis aplinkybėmis buvo draudžiami.

Vyriausybė tikino nesiekianti sukurti plataus masto duomenų rinkimo aparato, panašaus į JAV nacionalinę saugumo agentūrą, kurios veiklos mastas paaiškėjo iš dalies dėl Edwardo Snowdeno paviešinimų. „Tai nėra visuotinis sekimas, – tvirtino Yannickas Buttetas iš Krikščionių demokratų partijos. – Tik leidžiama žvalgybos tarnyboms dirbti savo darbą.“

Kalbėdamas apie tai, kad Šveicarijos specialiosioms tarnyboms nebuvo prieinamos šiuolaikinės tyrimo priemonės, gynybos ministras pridūrė: „Mes buvome naivūs.“

Žmogaus teisių gynimo grupė „Amnesty International“ apgailestavo dėl sekmadienio balsavimo rezultatų. Jos manymu, naujasis įstatymas „pakels sekimą į neproporcingą lygį ir sukels pavojų saviraiškos laisvei“.

Valdymas per referendumus

Naujasis sekimo įstatymas parlamento buvo priimtas dar pernai, bet neįsigaliojo, nes jo priešininkai, įskaitant socialistus ir žaliuosius, surinko pakankamai parašų referendumui organizuoti. Šveicarai tokius balsavimus rengia labai dažnai ir taip sprendžia net smulkiausias problemas regionų ir savivaldybių lygmeniu, o šią unikalią šalies sistemą vadina tiesiogine demokratija.

Įstatymas įsigalios nuo 2017 metų rugsėjo. Iki to laiko Gynybos ministerija turės įvertinti naujų technologijų įrangą ir iki 2019 metų pasamdyti apie 20 papildomų darbuotojų. Įstatymas taip pat nuties Šveicarijai kelią į planuojamą bendrą Europos duomenų bazę apie įtariamus teroristus.

Balsuodami dėl didesnių žvalgybos tarnybų galių kartu šveicarai atmetė pasiūlymą 10 proc. didinti valstybės pensijas (prieš balsavo 59,4 proc. žmonių). Tokią iniciatyvą iškėlė kairieji, bet jų priešininkai tikino, kad valstybei tai per brangu.

Rinkėjai atmetė ir dar vieną su aplinkosaugos politika susijusį pasiūlymą dėl perėjimo prie „žaliosios ekonomikos“ iki 2050 metų (prieš balsavo 63,4 proc. šveicarų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"